Įvairias paslaugas žmonėms teikiančios bendrovės į teismus veža šūsnis prašymų, o kabinetuose sėdintys teisėjai štampuoja šimtus įsakymų grąžinti pinigus, net nepamatę į bėdą papuolusio žmogaus.

 

Tai yra supaprastinta pinigų priteisimo tvarka, galiojanti daugybę metų. Tačiau tūkstančiams pirmą kartą gyvenime į skolas įklimpusių žmonių tai - didelė naujiena.

 

Todėl ignoruojantys tokius teismo raštus žmonės po kelių savaičių dar labiau nustemba sulaukę jau antstolių raginimų.

 

Pasak „Lietuvos ryto“, įsakymų grąžinti skolą skaičius didėja neįtikėtinais tempais. Vien didžiausias sostinėje Vilniaus 1-asis apylinkės teismas tokių įpareigojimų per pirmąjį šių metų pusmetį iškepė apie 5100.

 

Prieš sunkmetį - tuo pačiu 2007 m. laikotarpiu - įsakymų išleista perpus mažiau.

 

 

Viename miestelyje du vaikus auginanti mokytoja Jolanta (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) neseniai gavo teismo įsakymą greitųjų kreditų kompanijai „Blic kreditas“ grąžinti apie 1200 litų.

 

Tokia skola užaugo stebėtinai greitai. 495 litus iš minėtos kompanijos moteris pasiskolino šių metų gegužės pradžioje.

 

„Nebuvau jokiame teisme, todėl šis raštas mane labai išgąsdino. Jame perspėjama, kad turiu teisę per 20 dienų parašyti prieštaravimą. Taip ir padarysiu“, - „Lietuvos rytui“ sakė moteris.

 

Tačiau Jolantos bėdos iš tikrųjų yra daug didesnės. Skolos virš šios moters kabo lyg Damoklo kardas. Ji dabar skolinga bent septynioms greitųjų ir vartojamųjų kreditų bendrovėms. „Lietuvos rytas“ rašo, kad moters įsipareigojimai pasiekė apie 40 tūkst. litų ir kasdien didėja.

 

Naudotis greitųjų kreditų kompanijų paslaugomis Jolanta pradėjo prieš keletą metų. Pristigusi pinigų, trumpam laikui pasiskolindavo po kelis šimtus litų ir nesunkiai juos grąžindavo.

 

Dar visai neseniai jos atlyginimas siekė 2200 litų, todėl skolinosi drąsiai. Dabar alga sumažėjo iki 1700 litų, o kreditoriams kas mėnesį reikia atiduoti jau daugiau nei po tūkstantį litų.

 

Jolanta į skolas pradėjo lįsti, kai nutarė skirtis su, pasak jos, smurtaujančiu vyru. Advokatės paslaugos kainavo 3000 litų, todėl moteris tokią sumą prieš gerą pusmetį pasiskolino iš greitųjų kreditų sistemos „Credit 24“.

 

„Šią paskolą sėkmingai grąžinau. Bet tuo metu neturėjau pinigų, spaudė skolos už būsto šildymą, todėl dešimčiai metų pasiskolinau 10 tūkst. litų iš „Bigbank“, - iš kojų išverčiantį receptą, kaip grąžinti senas skolas, „Lietuvos rytui“ išdavė Jolanta.

 

Skolintis tokią didelę sumą moteris pasiryžo, nes reikėjo mokėti už dukters operaciją. Iš pradžių moteris įmokas „Bigbank“ kas mėnesį grąžindavo, tačiau pavasarį pinigų vėl pritrūko.

 

Šią problemą Jolanta išsprendė paprastai - iš sistemos „Kreditas 123“ trejiems metams pasiskolino dar 5 tūkst. litų.

 

Šiuo metu mėnesines įmokas kreditų kompanijoms Jolanta moka iš „Kreditas 123“ gautos paskolos. Kai kurios bendrovės kartais atideda paskolos grąžinimą. Tačiau ne už dyką.

 

Neseniai Jolanta sugalvojo planą: bankui įkeisti savo butą, paimti paskolą su mažesnėmis palūkanomis ir grąžinti visas skolas greitųjų ir vartojamųjų kreditų bendrovėms.

 

Tačiau išvydę moters skolas bankininkai atsisakė padėti. Dabar Jolanta bando vaduotis iš skolų gniaužtų kitaip - pardavinėja savo butą.

 

Vilniaus 1-ojo apylinkės teismo pirmininkas Stanislovas Juocevičius pripažįsta, kad pagausėjus skolininkų teisėjai šiuo metu dirba išsijuosę.

 

Norėdamos kaip galima greičiau atgauti pinigus kompanijos prašo, kad teismai priteistų sumą supaprastinta tvarka - išleisdami įsakymą. Tam užtenka paprastų įrodymų, pavyzdžiui, neapmokėtų paslaugų sąskaitų.

 

„Žmonės turėtų gerai įsiskaityti į teismo įsakymą. Ten numatyta galimybė per 20 dienų parašyti prieštaravimą. Kai kurie parašo vieną žodį: „Prieštarauju.“ To pakanka, kad dėl skolos vyktų įprastas teismas“, - „Lietuvos rytui“ pasakojo teismo vadovas.

 

S.Juocevičius „Lietuvos rytui“ sakė, kad didžioji dalis žmonių, užprotestavusių teismo įsakymą ir panorusių bylinėtis, skolos grąžinimo vis tiek neišvengia. Pralaimėjus bylą dar gali tekti padengti teismo ir kreditoriaus advokato išlaidas.

 

„Tiesa, teismas kartais palengvina skolininkui tekusią naštą, pavyzdžiui, priteisia mažesnius delspinigius, nei prašoma. Šiuo metu kai kuriose bylose delspinigiai būna net didesni nei skola. Tai nėra normalu“, - mano S.Juocevičius.

 

„Į teismą kreipiamės tik kraštutiniu atveju. Didžiajai daliai žmonių pakanka priminti apie nesumokėtus pinigus ir jie suskumba atsiskaityti“, - „Lietuvos rytui“ pasakojo „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius Rimantas Germanas.

 

Pasak „Lietuvos ryto“, „Vilniaus energija“ nesamdo skolų išieškojimo bendrovės, nes mano, kad ji nelabai kuo gali padėti. Su probleminiais klientais bendrauja patys „Vilniaus energijos“ vadybininkai. Įsitikinę, kad pinigų geruoju neatgaus, jie kreipiasi pagalbos į teismą.

 

Ketvirtadalis skolininkų, gavusių teismo įsakymus, juos apskundžia.

 

Bendrovė „Bitė Lietuva“ į teismą kreipiasi tik tada, kai susigrąžinti pinigų iš klientų nepavyksta nei telekomunikacijų kompanijos darbuotojams, nei skolų išieškojimo bendrovei.

 

„Gavę teismo įsakymą apie trečdalis skolingų klientų susimoka nelaukdami papildomo antstolių raginimo“, - „Lietuvos rytui“ sakė „Bitė Lietuva“ atstovė Raminta Rimkienė.