Ekspertai teigia, jog Lietuvos ekonomikos augimas nebus didelis, ir perspėja, kad svarbu kuo anksčiau pasiekti tvarų ūkio augimą, kol iš šalies neišvyko visas jaunimas.

 

Komercinio „DnB NORD“ banko analitikai, tradiciškai pristatydami Lietuvos ekonomikos perspektyvų apžvalgą, ankstesnių savo prognozių nepakeitė. Manoma, jog šiemet metinis bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 1 proc., kitąmet pakils vos 2 proc., o 2012-aisiais - 4 procentais. Prognozuojama, kad nedarbo lygis Lietuvoje šių metų pabaigoje sieks 15 proc., 2011 metais - 14,5 proc., 2012-aisiais - 13 procentų.

 

Analitikai pažymi, jog tam, kad daugėtų darbo vietų, metinis BVP augimas neturėtų būti mažesnis nei 4 procentai. Tačiau įvertinus tai, kad vien per keturis šių metų mėnesius oficialiai iš Lietuvos emigravo 17 tūkst. krašto gyventojų, o susumavus ir tuos, kurie savo išvykimo nedeklaravo, todėl šis skaičius gali būti dvigubas, visiškai tikėtina, jog prireikus kvalifikuotos darbo jėgos Lietuvoje jos tiesiog nebus.

 

 

Kaip sakė „DnB NORD“ banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis, šiuo metu Lietuvos ekonomiką gaivina atsigaunanti Vakarų Europos pramonė, kuriai reikalinga Lietuvos eksportuojama tarpinė pramonės produkcija, ir, žinoma, iš šalies emigruojanti darbo jėga. „Nors Europos pramonė atsiplėšė nuo dugno, statybos ir paslaugų rodikliai vis dar nepajėgia atsispirti. Tai gresia gana ilgu nedarbu, didesniu lėšų taupymu ir mažesniu vartojimu. Ilgalaikis nedarbo šleifas - vienas opiausių ekonominio nuosmukio padarinių. Šių metų pirmojo ketvirčio nedarbo lygis (17,4 proc.) yra rekordinis per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Šiemet jaunimo nedarbas jau siekia 34,4 proc. ir tai - didelė paskata išvažiuoti iš šalies. Antrojo ketvirčio rezultatai, tikėtina, bus panašūs, nes Lietuvoje dar nefiksuojama nedarbo mažėjimo. Tai didžiulė grėsmė - nesakau, kad Lietuvos išlikimui, bet jos svajonėms kada nors patekti į išsivysčiusių valstybių būrį. Jaunimo emigracija lemia ne vien visuomenės senėjimą ir didėjančią naštą „Sodrai“. „Smegenų“ nutekėjimas daro didelę įtaką inovacinei ir technologinei stagnacijai, mažėja šalies patrauklumas tiesioginėms užsienio investicijoms“, - vardijo R.Rudzkis.

 

Jo teigimu, emigracijos tendencijos stipriai pasikeitė, nes anksčiau daugiausia išvykdavo žmonės, neturintys išsilavinimo, o šiuo metu emigruoja išsilavinęs jaunimas. „Kas bus, jeigu artimiausius penkerius metus iš Lietuvos kasmet išvažiuos po 50 tūkst. gyventojų? Praėjusių metų pabaigoje samdomų darbuotojų mūsų krašte buvo maždaug 1,2 mln.; iš to skaičiaus privačiame sektoriuje, kuris moka mokesčius, dirbo 900 tūkst. žmonių. Nesunku įsivaizduoti, kad atsigaunant ekonomikai nebus kam jos kelti ir dirbti“, - nuogąstavo analitikas. Pasak R.Rudzkio, nedžiugina ir darbo užmokesčio augimo perspektyvos, jos vis dar išlieka neigiamos.

 

 

Pasaulio ekonomikos forumo duomenimis, pasitempti Lietuvai teks daugelyje konkurencingumo vertinimo pozicijų. Pagal „protų nutekėjimo“ kriterijų mūsų kraštui tenka 100-oji vieta iš 133. Verslo aplinkos įtaka tiesioginėms užsienio investicijoms vertinama 116 pozicija, valstybės reguliavimo našta - 96-a, valstybės lėšų švaistymas - 117 vieta. Latvijos ir Estijos rodikliai kur kas geresni.

 

Lietuvos konkurencingumas, anot R.Rudzkio, mažėja. „Silpna Lietuvos vieta - kad nebuvome ir nesame patrauklūs užsienio investuotojams. Rezultatas - iš visų Baltijos valstybių Lietuva pagal pritrauktas tiesiogines užsienio investicijas yra paskutinė. Situaciją būtina taisyti ir siekiant stabilaus ekonomikos augimo pirmiausia reikia žiūrėti pro konkurencingumo didinimo prizmę“, - aiškino ekonomistas R.Rudzkis.

 

„DnB NORD“ banko analitikai naujausioje ekonomikos apžvalgoje rašo, kad norint didinti Lietuvos konkurencingumą privalu skatinti eksportuojančią ir importą išstumiančią gamybą, atitinkamų investicijų pritraukimą. Siūloma vadovautis minėtais prioritetais ir neeikvoti valstybės lėšų nerentabiliems, bet ambicingiems projektams, turėti skaidrią investicijų skatinimo sistemą, atrinkti neefektyvias iš biudžeto finansuojamas įstaigas ir jas naikinti ar mažinti. Pažymima, jog vien gamybos apimties didinimo nepakaks, kad gausėtų darbo vietų. „Nepavyks ir neskausmingai išspręsti didelio fiskalinio deficito problemos - papildomų biudžeto pajamų gali net neužtekti skolos administravimo išlaidų prieaugiui padengti. Juk skola sparčiai didėja, o ir tokios mažos bazinės palūkanų normos ilgai neišliks. Vyriausybė gerai supranta, kokį pavojų kelia kaip sniego kamuolys didėjanti valstybės skola, ir kuria minėto deficito mažinimo planus. Tačiau tarp svarstomų priemonių vyrauja naujų mokesčių įvedimas ar jų tarifų didinimas ir tiesmukas išlaidų karpymas“, - kalbėjo ekspertai, siūlantys kurti tokią Lietuvos ekonomiką, kuria patikėtų emigruojantys gyventojai.