Dalies valstybės įmonių vadovų atlyginimai pernai sumažėjo perpus, tačiau krizės sąlygomis jų dydis vis tiek atrodo nepadorus.

 

Bet kokiems karpymams liko atsparios po Energetikos ministerijos sparnu susitelkusios įmonės.

 

Kokios darbo užmokesčio tendencijos valstybės įmonėse vyraus šiemet, kol kas neprognozuojama. Nuo balandžio Vyriausybė pakeitė jo skaičiavimo tvarką, šį rodiklį susiedama su įmonės veiklos rezultatais.

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) Vyriausybei bei Valstybės kontrolei šiomis dienomis pateikė apibendrinamą medžiagą apie valstybės įmonių, valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių vadovų darbo užmokesčio dydžius praėjusiais metais. Priminsime, kad šios kategorijos algos buvo sumažintos nuo 2009 metų gegužės 1-osios.

 

 

Nuo 2009-ųjų vidurio akivaizdžiai suplonėjo didžiausius atlyginimus prieš kurį laiką gavusių valstybės įmonių vadovų kišenės. AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka, praėjusiųjų metų pradžioje galėjęs džiaugtis 21,7 tūkst. litų atlyginimu (2008-aisiais vidurkis siekė 26,3 tūkst. litų), antroje jų pusėje turėjo „tenkintis“ 10,9 tūkst. litų alga. Bendrovės tinklalapyje skelbiama, kad 2010-ųjų I ketvirtį vadovo atlygis siekė 11,4 tūkst. litų iki mokesčių.

 

Lietuvos pašto generalinis direktorius iki 2009-ųjų vidurio uždirbdavo 11,2 tūkst. litų, antrąjį pusmetį - 6,9 tūkst. litų, I šių metų ketvirtį - 7,2 tūkst. litų. Turto banko valdybos pirmininko atlyginimas pernai sumenko nuo 15,6 iki 8,4 tūkst. litų (2008 metais siekė 18,6 tūkst. litų), I šių metų ketvirtį buvo 7,8 tūkst. litų iki mokesčių.

 

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinio direktoriaus alga pernai sumažėjo nuo 16 iki 10 tūkst. litų, AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ vadovo - nuo 13,6 iki 11,4 tūkst. litų, Lietuvos radijo ir televizijos centro direktoriaus - nuo 13,6 iki 8,6 tūkst. litų.

 

Registrų centro direktoriaus alga per praėjusius metus sumenko beveik 5 tūkst. litų - nuo 13 iki 8,4 tūkst. litų. Prieš trejus metus centro vadovas Kęstutis Sabaliauskas valstybei turėjo sugrąžinti 17 tūkst. litų, kuriuos neteisėtai pasiskyrė kaip priedą prie atlyginimo.

 

 

Pernai neskurdo energetikos įmonių vadovai. Buvusio dabar jau uždarytos Ignalinos atominės elektrinės direktoriaus Viktoro Ševaldino atlyginimas sumažėjo nuo 19,3 tūkst. iki 15,9 tūkst. litų. Tačiau jo įpėdinis Osvaldas Čiukšys finansinio nuostolio nepatyrė. Jis buvo pamalonintas net 26 tūkst. litų alga. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas aiškino, kad didesnis užmokestis jėgainės vadovui mokamas ir dėl to, kad jam reikia persikelti su šeima į nesaugią aplinką.

 

Lietuvos elektrinės vadovui pernai buvo mokamas 20,4 tūkst. litų, „Klaipėdos naftos“ generaliniam direktoriui - 21,2 tūkst. litų atlyginimas. Pastaroji įmonė, Energetikos ministerijos teigimu, turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ir visam krašto ūkiui, todėl jos darbuotojams nustatyti didesni, nei nurodė Vyriausybė, priedai prie tarnybinio atlyginimo.

 

Kaip matyti iš SADM duomenų, ardyti pradėtos bendrovės „Leo LT“ vadovai pernai galėjo džiaugtis 35-40 tūkst. litų algomis.

 

Energetikos ministerija nepateikė informacijos apie AB „Lietuvos energija“ bei Rytų skirstomųjų tinklų (RST) vadovų atlyginimus. Prieš porą mėnesių viešojoje erdvėje skelbta, kad „Lietuvos energijos“ vadovo alga siekia 15,2 tūkst. litų (2008 metų pradžioje buvo 22,9 tūkst. litų). 2008-ųjų pabaigoje paskyrus naująjį RST vadovą buvo pateikta informacija, kad jo atlyginimas - 35 tūkst. litų, 2009-ųjų viduryje jis sumenko apie 10 tūkst. litų (2008-ųjų pradžioje buvo 22,9 tūkst. litų).

 

 

Ministro pirmininko kanclerio Deivido Matulionio teigimu, niekas neskaičiavo, kokį finansinį efektą davė nuo pernai gegužės sumažinti valstybės įmonių vadovų atlyginimai, nes jie mokami ne iš biudžeto. „Neturėjome tokios užduoties, bet akivaizdu, kad yra sutaupyta“, - LŽ sakė kancleris.

 

Anot D.Matulionio, nuo balandžio įsigaliojusi nauja algų skaičiavimo tvarka taps tam tikru varikliu, skatinančiu valstybės įmonių vadovus ieškoti optimalių sprendimų ir efektyviai dirbti.

 

„Jei įmonė dirba nuostolingai, kintamosios atlyginimo dalies vadovas negaus“, - priminė kancleris. D.Matulionio teigimu, valstybės įmonių vadovų darbo užmokesčio reforma baigta tik teisiniu požiūriu. „Po metų apibendrinsime, kaip sukurta sistema veikia, ar nėra problemų“, - pažymėjo jis.

 

Nuo šių metų balandžio valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimas yra susietas su įmonių veiklos rezultatais. Mėnesinė vadovų alga susideda iš dviejų dalių - pastoviosios ir kintamosios. Pirmoji nustatoma koeficientais nuo minimalios mėnesinės algos atsižvelgiant į įmonės kategoriją. Antroji - priklauso nuo įmonės praėjusio ketvirčio veiklos rezultatų. Kintamoji dalis negali būti didesnė už pastoviąją. Valstybės įmonės suskirstytos į 4 kategorijas.