Advokatų kontora J.Judickienė ir partneriai JUREX klientams teikia verslo teisės paslaugas, ypač didelį dėmesį skirdama ginčų sprendimams bei jų prevencijai. Kontoros teisininkai sprendžia įmonių veikloje kylančias problemas - darbo, mokesčių, viešųjų pirkimų, įmonės vadovų ir valdymo bei priežiūros organų tarpusavio santykių bei atsakomybės, įmonių steigimo, restruktūrizavimo ar likvidavimo srityse. -------------------------------------------------------------------------------------------------------
Ilgą bylinėjimąsi įtakojančios priežastys2010 02 17
Ilgas bylinėjimosi procesas dažniausiai sukelia didelį besibylinėjančių šalių nepasitenkinimą, o ypač nepatenkinta ilgu procesu dažniausiai būna ta šalis, kurios iniciatyva bylinėjimosi procesas buvo pradėtas ir kuri nori kuo greičiau sulaukti bylinėjimosi rezultatų. Ilgas bylinėjimosi procesas visada reiškia tam tikras išlaidas. Pirmiausia, bylinėjimosi procesui trunkant ilgai, besibylinėjančios šalys praranda daug brangaus laiko, o taip pat patiria tam tikrų finansinių išlaidų, kurios yra susijusios su teisinių paslaugų pirkimu, kelionėmis į teismo posėdžius ir t.t. Be materialių išlaidų, besibylinėjančios šalys proceso metu patiria emocinę įtampą, stresą, kuris procesui trunkant ilgai, tik didėja. Ilgas bylinėjimosi procesas taip pat gali kenkti ir fizinio asmens arba įmonės, kuri yra proceso šalimi, gerai reputacijai. Taigi, bylinėjimosi procesui trunkant ilgai, proceso šalys gali patirti tam tikrų nuostolių, tuo tarpu iš anksto nežinant bylos baigties, realiai prognozuoti ar bent patirti materialiniai nuostoliai juos patyrusiai šaliai bus atlyginti ar ne, yra labai sunku. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių greita bylinėjimosi baigtimi dažniausiai yra suinteresuotos abi besibylinėjančios šalys. Tačiau tam tikrais atvejais greita bylinėjimosi baigtimi yra suinteresuota tik bylinėjimąsi pradėjusi ginčo šalis. Tuo tarpu kita ginčo šalis, iš anksto nuspėjanti, jog jos atžvilgiu gali būti priimtas nepalankus teismo sprendimas, gali siekti, kad ginčas teisme būtų sprendžiamas kuo ilgiau. Siekdama prailginti bylinėjimosi procesą šalis bylą nagrinėjančiam teismui gali teikti įvairius prašymus, kurie teismo privalo būti nagrinėjami ir netgi gali būti patenkinti, ar atlikti kitokius procesinius veiksmus, kuriuos teisę atlikti jai suteikia įstatymas bei tokiu būdu siekti užvilkinti bylinėjimosi procesą. Pavyzdžiui, teismas gali patenkinti vienos iš ginčo šalių prašymą atidėti teismo posėdį ir taip procesas bus užvilkintas, tuo tarpu galimybės kitai proceso šaliai skųsti tokį jos manymu nepagrįstą teismo sprendimą įstatymai nenumato. Vilkinti procesą ginčo šalis gali siekti dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, vilkinti procesą ji gali siekdama išvengti ar siekdama atitolinti akivaizdžiai jai nepalankaus teismo sprendimo priėmimą. Antra, kartais teismo proceso vilkinimas yra būdas psichologiškai paveikti oponentą, siekiat jį priversti atsisakyti teisme pareikšto reikalavimo arba siekiant pastūmėti jį sudaryti taikos sutartį, kuri visada yra būdas procesą vilkinančiai šaliai suderinti geresnį ginčo sprendimo rezultatą nei tas, kurį priimtų teismas. Kaip jau minėta, tokiais atvejais, kai procesas yra vilkinamas „teisėtai“, t.y. atitinkamai proceso šaliai pasinaudojant jai įstatymo numatytomis teisėmis prašyti atidėti bylos nagrinėjimą ir t.t., kita proceso šalis, o taip pat ir jos atstovas, yra bejėgiai pagreitinti bylos nagrinėjimą, nes šiuo atveju galutinį sprendimą dėl proceso eigos priima bylą nagrinėjantis teismas. Aišku, bylinėjimosi procesas būna vilkinamas toli gražu ne visada. Iš esmės daugiausiai ilgą bylinėjimosi procesą lemia pakankamai ilgi įstatymuose nustatyti procesiniai terminai, t.y. terminai, per kuriuos ginčo šalys teismui gali pateikti tam tikrus procesinius dokumentus ar atlikti kitus procesinius veiksmus. Konkretūs procesiniai terminai dažniausiai būna nustatyti imperatyviose įstatymų normose. Pavyzdžiui, Civilinio proceso kodekso 351 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad atsiliepimus į kasacinį skundą šalys privalo, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę raštu pateikti per vieną mėnesį nuo kasacinio skundo įrašymo į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą. Taigi, pagal šią normą atsiliepimas į kasacinį skundą turi būti išsiųstas ar kitokiu būdu turi būti pateiktas teismui griežtai ne vėliau kaip per mėnesį nuo kasacinio skundo įrašymo į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą dienos. Kartais įstatymų normose nėra nustatyti konkretūs terminai, per kuriuos ginčo šalis turi pateikti tam tikrus procesinius dokumentus arba atlikti procesinius veiksmus. Pavyzdžiui, Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad pranešime teismas gali nustatyti ne trumpesnį kaip keturiolikos, bet ir ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą atsiliepimams į ieškinį pareikšti. Taigi, esant tokiam teisiniam reguliavimui, galutinį sprendimą kada turės būti atliktas tam tikras procesinis veiksmas turėdamas omenyje teisės normose apibrėžtas laiko ribas, nustatys bylą nagrinėjantis teismas. Kadangi procesiniai terminai yra arba nustatyti įstatymuose arba juos nustato bylą nagrinėjantis teismas, nei bylos šalys, nei jų atstovai nustatinėti procesinių terminų trukmės teisės neturi. Bylos šalis arba jos atstovas, manydami, kad teismo ar įstatymo nustatytas terminas tam tikram procesiniam veiksmui atlikti ar procesiniam dokumentui pateikti yra per trumpas, gali teismo prašyti atsižvelgiantį bylos sudėtingumą ar kitas svarbias aplinkybes atitinkamą procesinį terminą pratęsti, taip pat gali prašyti atnaujinti praleistą procesinį terminą tam tikram procesiniam veiksmui atlikti. Tačiau nei įstatymuose, nei teismų praktikoje bylos šalims ir jų atstovams teisės teismo prašyti sutrumpinti procesinius terminus numatyta nėra. Be to, procesinių dokumentų pateikimo teismui atveju, įstatyme ar teismo nustatyti procesiniai terminai gali dar labiau pailgėti. Taip gali atsitikti todėl, kad procesinis dokumentas teismui gali būti pateiktas ir paskutinę dieną siunčiant jį paštu, dėl ko procesinis dokumentas teismo yra gaunamas jau suėjus nustatytiems procesiniams terminams, tačiau yra laikytina, kad jis teismui buvo pateiktas laiku, jei iš žymos, esančios ant voko, yra matyti, kad dokumentas į paštą pateko dar nesuėjus terminui pateikti procesinį dokumentą. Bylinėjimosi procesas užtrunka dar ir todėl, kad vienos šalies teismui pateikti procesiniai dokumentai kitoms bylos šalims dažniausiai yra siunčiami paštu. Tam tikrais atvejais teismui proceso šalių pateikti dokumentai gali turėti trūkumų, dėl šių priežasčių teismas gali nustatyti papildomą terminą trūkumams pašalinti. Kita priežastis, įtakojanti ilgą bylinėjimosi proceso trukmę yra ta, kad tam tikrų procesinių veiksmų atlikimo terminai įstatymuose apskritai nėra apibrėžti, todėl šiuos terminus nustato pats bylą nagrinėjantis teismas. Šiuo atveju teismo sprendimo nustatyti procesinio termino trukmę apskritai niekas negali įtakoti. Pavyzdžiui, Civilinio proceso kodekse nėra nurodyta per kiek laiko nuo visų procesinių dokumentų gavimo dienos turi būti paskirtas parengiamasis teismo posėdis, todėl dėl parengiamojo ar kitokio posėdžio skyrimo datos, įvertinęs savo užimtumą, sprendžia pats bylą nagrinėjantis teismas. Teismo valią šiuo klausimu tiek proceso šalys, tiek jų atstovai gali įtakoti tik tiek, kad jie gali teismo prašyti atitinkamu laiku neskirti teismo posėdžio, kai yra žinoma, kad dėl svarbių priežasčių teismo posėdyje negalės dalyvauti atitinkama proceso šalis ar jos atstovas. Kita svarbi priežastis dėl kurios bylų nagrinėjimo procesas yra toks ilgas yra didelis teismų užimtumas. Esant dideliam teismų užimtumui ir bylą nagrinėjančiam teismui turint galimybę be jokių ribojimų pačiam nustatinėti tam tikrus procesinius terminus, bylinėjimosi trukmė pataruoju metu dar labiau išaugo. Pailgėjus bylinėjimosi trukmei, automatiškai išaugo ir bylinėjimosi kaštai, o neturint galimybės sutrumpinti bylinėjimosi trukmę nei bylos šalims, nei jų atstovams, ypatingai svarbus tampa aktyvus ginčų prevencijos taikymas. Ginčų prevencija apima priemones, padedančias arba apskritai išvengti brangaus bylinėjimosi arba padedančias sumažinti bylinėjimosi kaštus. Jos tikslus galima suskirstyti į kelias grupes:
Šiuo metu visame pasaulyje pripažįstama, kad ginčų prevencija tiek piniginių, tiek laiko, tiek kitų kaštų atžvilgiu yra viena ekonomiškiausių ir efektyviausių priemonių, galinčių padėti apskritai išvengti ginčų, o kilus ginčams - juos išspręsti taikiai. Daugiau apie ginčų prevenciją skaitykite Advokatų kontoros J.Judickienė ir partneriai JUREX periodiškai leidžiamame naujienlaiškio pirmajame numeryje: Pateikta informacija yra bendro pobūdžio, ja neturi būti remiamasi kaip galutine teisine nuomone ar konsultacija.
KomentaraiJūsų komentarasKitos publikacijos
|
Valiutų santykiai
2010 09 10
VILIBOR
|
|
