Lietuva pagal Kioto protokolą įsipareigojo 2008-2012 m. laikotarpiu sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 8% lyginant su 1990 m. emisijų lygiu. Šio reguliavimo esmė, jog kiekvienai valstybei suteikiamas tam tikras kiekis taršos normos vienetų, kurie išdalinami į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančias dujas išmetančioms įmonėms. Europos Sąjungoje (ES) šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas papildomai reglamentuojamas ES teisės aktais. Pagal ES sistemą naudojami atmosferos taršos leidimai, kurie gaunami konvertuojant Kioto protokolo nustatytus atmosferos taršos normos vienetus.

 

Atmosferos taršos leidimas yra administraciniu sprendimu suteikiama teisė veiklos vykdytojui per nustatytą laikotarpį išmesti į atmosferą 1 toną anglies dioksido (Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo 2 straipsnis). ES atmosferos taršos leidimų kiekis, kurį kiekviena valstybė narė suplanuoja paskirstyti joje veikiančios įmonėms teršėjoms ir įrenginiams, nurodomas Nacionaliniame paskirstymo plane. Šiuo metu atmosferos taršos leidimai skiriami 4 sektoriams: energetikos pramonės, juodųjų metalų gamybos ir apdirbimo, mineralinių medžiagų apdirbimo bei kitokio pobūdžio veiklos. Lietuvoje išvardytiems sektoriams priklauso apie 60 įmonių ir 100 įrenginių.

 

Nuo 2005 m. Lietuvoje pradėjus veikti Šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų registrui, Lietuvos įmonės gali perleisti savo turimus atmosferos taršos leidimus ar Kioto protokolo taršos normos vienetus atitinkamai ES valstybėms ar įmonėms ir trečiosioms šalims, kurios yra ratifikavusios Kioto protokolą.

 

Galimybės Lietuvoje. Tenka pažymėti, jog dėl įvairių priežasčių, šiandien ne visos Lietuvos įmonės išnaudoja prekybos emisijomis galimybes. Pagal 2005-2007 m. Nacionalinį paskirstymo planą Lietuva galėjo panaudoti 24,9 mln. atmosferos taršos leidimų, tačiau panaudojo tik 13,1 mln., t.y. – iš viso 52,7%, kai tuo tarpu ES valstybių vidurkis yra 97,1%. Šiuo metu rinkoje vienas atmosferos taršos leidimas vertinamas apie 10 eurų.

 

Nauda įmonėms. Už perleistus atmosferos taršos leidimus ar Kioto protokolo taršos normos vienetus, gautas lėšas įmonės - atmosferą teršiančių įrenginių operatoriai privalo naudoti šiltnamio dujų mažinimo ir kitoms aplinkos taršą mažinančioms priemonėms finansuoti. Kiekvienais metais tokios įmonės turi pareigą teikti Aplinkos ministerijai ataskaitas apie lėšų, gautų už perleistas emisijas panaudojimą. Priešingu atveju įmonė baudžiama administracine nuobauda, kurios piniginė sankcija, tiesa, šiandien yra itin maža. Bet kuriuo atveju lėšos gautos pardavus atmosferos taršos leidimus yra puiki galimybė įmonėms finansuoti aplinkosauginius projektus, kurie yra privalomi, o kartu neretai prisideda prie to, kad gamyba būtų efektyvesnė. Pvz., pastaruoju metu nemažai Lietuvoje veikiančių šiluminių elektrinių savo veiklos sąnaudas padengė būtent pardavusios nepanaudotus atmosferos taršos leidimus. Dar vienas didelis privalumas – jog atmosferos taršos leidimus galima naudoti kaip užstatą bankui. Užsienyje įprasta įkeisti turimus atmosferos taršos leidimus bankui siekiant gauti apyvartinių lėšų.

 

Ateities prognozės. Lyginant pasauliniu mastu, prekyba emisijomis per 2005-2008 m. išaugo nuo 11 iki 126 mlrd. dolerių. Kai kurie ekspertai prognozuoja, jog iki 2020 m. apyvarta turėtų išaugti iki dvidešimties kartų. Tuo tarpu nuo 2012 m. sausio 1 d. į atmosferos taršos leidimų sistemą įtraukiama ir aviacija. Negana to, ES valstybės bet kuriuo atveju įsipareigojo iki 2020 m. sumažinti emisijų kiekius 20%. O nuo 2013 m. atmosferos taršos leidimai valstybėms nebus suteikiami nemokamai. Dėl visų išvardintų priežasčių atmosferos taršos leidimų kaina žymiai augs, o Lietuvos įmonės turinčios atliekamą leidimų kiekį, tai galėtų panaudoti kaip puikią galimybę mažinant savo atmosferos taršos įsipareigojimus arba panaudoti šiuos leidimus kaip užstatą. 2008-2012 m. laikotarpiui Lietuva turi 8,8 mln. atmosferos taršos leidimų.