Pertvarkymas teisine prasme traktuojamas kaip juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas[6]. Pertvarkymas iš esmės yra naujas institutas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (CK), nes iki naujojo CK įsigaliojimo pertvarkymas buvo laikomas vienu iš reorganizavimo būdų. Tačiau dabartinio CK kontekste pertvarkymas nėra juridinio asmens reorganizavimas, nes juridinis asmuo nesibaigia, o tik keičia teisinę formą. Atsižvelgiant į tai, kad keičiant teisinę formą gali keistis ir juridinio asmens teisinis statusas, o tai turi esminę įtaką ne tik kreditorių, bet ir juridinio asmens dalyvių bei kitų suinteresuotų trečiųjų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, tai CK ir atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai detaliai nustato pertvarkymo proceso eigą bei šiam procesui keliamus reikalavimus.

 

 

 Prieš pradedant nagrinėti individualios įmonės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę ypatumus, būtina išsiaiškinti esminius individualios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės skirtumus, privalumus bei trūkumus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad individuali įmonė yra neinkorporuota įmonė, kuri asocijuojasi su fizinio asmens – komersanto, verslininko individualia komercine ūkine veikla[7]. Pati įmonė šiuo atveju yra tik fizinio asmens verslo teisinė forma, tam tikra fizinio asmens komercinė ūkinė veikla. Kaip jau minėjome, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, todėl individualios įmonės savininkas už įmonės prievoles atsako savo turtu subsidiariai[8]. Tai reiškia, kad, kreditorių reikalavimams patenkinti neužtekus individualios įmonės turto, šie reikalavimai tenkinami iš individualios įmonės savininko asmeninio turto. O uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, jos turtas yra atskirtas nuo akcininkų turto ir pagal savo prievoles ši bendrovė atsako tik savo turtu, o akcininkas šiuo atveju pagal bendrovės prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už akcijas. Analizuojamu atveju svarbu pabrėžti tai, kad pertvarkius individualią įmonę į uždarąją akcinę bendrovę, individualios įmonės savininkas savo asmeniniu turtu subsidiariai neatsakytų tik pagal tas prievoles, kurios atsirado jau po tokio pertvarkymo įsigaliojimo, tačiau CK 2.104 str. 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre. Net jei individualios įmonės savininkas netampa uždarosios akcinės bendrovės akcininku, tiek pertvarkymo metu, tiek vėliau jis nėra atleidžiamas nuo minėtos atsakomybės. Taigi, net ir pertvarkius individualią įmonę į uždarąją akcinę bendrovę, jos savininkas dar trejus metus būtų subsidiariai atsakingas pagal individualios įmonės prievoles, atsiradusias iki tokio pertvarkymo momento.

 

 Nepaisant to, kad individualios įmonės, kaip verslo organizavimo formos, pranašumai[9] yra tai, kad įstatymai nereikalauja jokio minimalaus pradinio kapitalo, kaip reikalaujama steigiant uždarąją akcinę bendrovę, individuali įmonė gali tvarkyti supaprastintą buhalterinę apskaitą, individualios įmonės savininkas gali dirbti savo įmonėje pats vienas arba padedamas šeimos narių ir jam, kitaip nei uždarosios bendrovės atveju, nebūtina įdarbinti kitų darbuotojų, sudaryti su jais darbo sutarčių, tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo[10] nuostatas, įpareigojančias individualių įmonių savininkus draustis ne tik bazinei pensijai, bet ir papildomai pensijos daliai, taip pat į Lietuvos Respublikos pelno mokesčio[11] ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio[12] įstatymų nustatytas prievoles, individualios įmonės teisinė forma nėra vertinama kaip labai patraukli forma smulkiam verslui plėtoti, tuo labiau kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas numato itin palankias galimybes užsiimti individualia veikla net nesteigiant įmonės. Taigi šios aplinkybės taip pat yra vienos iš individualių įmonių pertvarkymo į uždarąsias akcines bendroves priežasčių.

 

 

 Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 11 str. 1 dalyje nustatyta, kad individuali įmonė gali būti pertvarkoma ne tik į uždarąją akcinę bendrovę, bet ir į akcinę bendrovę, taip pat į viešąją įstaigą. Pertvarkant individualią įmonę į uždarąją akcinę bendrovę, individualios įmonės savininkas turi priimti sprendimą pertvarkyti įmonę. Tačiau dar prieš priimant tokį sprendimą, individualios įmonės turtas, perduodamas už bendrovės akcijas, turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo[13] nustatyta tvarka, nes, siekiant pertvarkyti individualią įmonę į uždarąją akcinę bendrovę, visų pirma turi būti įgyvendinta ta sąlyga, kad individualios įmonės turtas, atėmus visus individualios įmonės įsipareigojimus, turi būti ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo[14] 2 str. 4 dalyje nustatytas minimalus įstatinio kapitalo dydis, t. y. ne mažesnis nei 10 tūkstančių litų. Jeigu pertvarkomos individualios įmonės turto neužtenka teisės aktuose nustatyto dydžio įstatiniam kapitalui suformuoti (įmonė dirbo nuostolingai), individualios įmonės savininkas gali papildomai įnešti įstatiniam kapitalui suformuoti trūkstamo turto (lėšų) dalį. Tai gali būti tiek piniginis, tiek nepiniginis įnašas. Papildomas nepiniginis įnašas taip pat turi būti įvertintas nepriklausomo turto vertintojo pirmiau minėto įstatymo nustatyta tvarka. Be to, turto vertinimo ataskaita turi atitikti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatytus nepiniginio įnašo vertinimo ataskaitos reikalavimus[15] ir ne vėliau kaip likus 10 dienų iki sprendimo pertvarkyti individualią įmonę priėmimo dienos turi būti pateikta pačiai individualiai įmonei bei juridinių asmenų registrui.

 

 Svarbu paminėti ir tai, kad Lietuvos Respublikos apskaitos instituto direktoriaus 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. VAS-12 patvirtinto 35-ojo verslo apskaitos standarto „Įmonių pertvarkymas“[16] (toliau – Standartas) 22 straipsnyje nurodyta, kad atlikus individualios įmonės turto, perduodamo už bendrovės akcijas, vertinimą, sudaromas pertvarkymo balansas pagal turto vertinimo dienos duomenis. Už bendrovės akcijas perduodamas individualios įmonės turtas pertvarkymo balanse turi būti parodomas pagal turto vertinimo dienos būklę nepriklausomo turto vertintojo ataskaitoje nurodytąja verte. Pabrėžtina ir tai, kad pertvarkoma individuali įmonė pertvarkytai uždarajai akcinei bendrovei ilgalaikį ir trumpalaikį turtą turi perduoti pagal pertvarkymo dienos vertę, todėl tą dieną pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintas Inventorizacijos taisykles[17] taip pat turi būti atliktas turto inventorizavimas.

 

 Įvykdęs pirmiau nurodytus reikalavimus, individualios įmonės savininkas turi priimti sprendimą pertvarkyti individualią įmonę į uždarąją akcinę bendrovę. Šiame sprendime turi būti nurodytas po pertvarkymo veiksiančios uždarosios akcinės bendrovės įstatinio kapitalo dydis, jo formavimo tvarka, akcijų skaičius, jų nominali vertė. Būtina paminėti, kad jeigu sprendime pertvarkyti individualią įmonę nustatytas įstatinis kapitalas buvo lygus už akcijas perduoto turto vertei, tai užregistravus naujos teisinės formos įmonės įstatus su sprendime pertvarkyti individualią įmonę nurodytu įstatiniu kapitalu visa individualios įmonės savininko įnašo suma perkeliama į įstatinį kapitalą. Tačiau jeigu sprendime pertvarkyti įmonę nustatytas įstatinis kapitalas yra mažesnis už akcijas perduoto turto vertę, skirtumas parodomas akcijų priedų sąskaitoje (Standarto 29 str.). Be to, Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo[18] 11 str. 2 dalyje įtvirtinta pareiga kartu su priimamu sprendimu pertvarkyti individualią įmonę taip pat priimti ir uždarosios akcinės bendrovės steigimo dokumentus, atitinkančius Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme nustatytus reikalavimus. Sprendime pertvarkyti individualią įmonę į uždarąją akcinę bendrovę taip pat nurodoma, koks turtas, teisės bei pareigos perduodamos uždarajai akcinei bendrovei, šiuos duomenis atitinkamai patvirtinant atitinkamais finansiniais dokumentais. Be to, turi būti nurodytas uždarosios akcinės bendrovės pavadinimas. Rekomenduotina šį prieš tai laikinai įtraukti į Juridinių asmenų registrą įstatymų – privalu nustatyta tvarka pateikti prašymą Juridinių asmenų registrui.

 

 

 Nuo sprendimo pertvarkyti individualią įmonę priėmimo dienos individuali įmonė įgyja pertvarkomos individualios įmonės statusą[19]. Kad būtų tinkamai apsaugoti individualios įmonės kreditorių ir kitų trečiųjų suinteresuotųjų asmenų interesai, tiek CK, tiek Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas nustato du privalomai vykdytinus reikalavimus:

 

1) apie sprendimą pertvarkyti individualią įmonę turi būti viešai paskelbta[20] individualios įmonės nuostatuose nurodytame dienraštyje[21] tris kartus ne mažesniais kaip 30 dienų intervalais arba viešai paskelbta individualios įmonės nuostatuose nurodytame dienraštyje vieną kartą ir pranešta visiems individualios įmonės kreditoriams raštu.

 

2) ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie individualios įmonės pertvarkymą dieną juridinių asmenų registrui turi būti pateiktas sprendimo pertvarkyti individualią įmonę priėmimą patvirtinantis dokumentas. Įvykdžius šiuos du teisės aktų nustatytus reikalavimus kartu įvykdoma ir informavimo prievolė. Pertvarkomos individualios įmonės kreditorius, sužinojęs apie priimtą sprendimą pertvarkyti individualią įmonę, turi teisę reikalauti nutraukti ar įvykdyti prieš terminą prievolę, taip pat atlyginti nuostolius. Kreditorius turi teisę šito reikalauti tik jeigu prieš tai kreipėsi į individualią įmonę ir ši nesuteikė papildomo prievolių įvykdymo užtikrinimo ir tik jeigu tokie veiksmai yra numatyti sandoryje ar yra pagrindas manyti, kad dėl pertvarkymo bus sunkiau įvykdyti prievolę[22].

 

 Kad būtų įregistruoti uždarosios akcinės bendrovės steigimo dokumentai ir pakeisti Juridinių asmenų registro duomenys, po to, kai sudarytas pertvarkomos individualios įmonės balansas, įvykdytos visos pirmiau minėtos teisės aktuose nustatytos su individualios įmonės pertvarkymu susijusios sąlygos, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo ir CK nustatyta tvarka išrinkti (sudaryti) uždarosios akcinės bendrovės valdymo organai, juridinių asmenų registrui turi būti pateikiami visi norminių teisės aktų[23] reikalaujami pateikti dokumentai: 1) prašymas registruoti Juridinių asmenų registre ir reikalingos papildomos formos; 2) sprendimas pertvarkyti individualią įmonę; 3) po pertvarkymo veiksiančios uždarosios akcinės bendrovės steigimo dokumentai; 4) dokumentai, patvirtinantys, kad kreditoriams buvo suteiktas prievolių įvykdymo užtikrinimas; 5) dokumentai, patvirtinantys, kad apie pertvarkymą buvo viešai pranešta teisės aktų nustatyta tvarka; 6) dokumentai, patvirtinantys, kad išrinkti (sudaryti) uždarosios akcinės bendrovės valdymo organai, įvykdytos visos kitos su pertvarkymu susijusios teisės aktų reikalaujamos sąlygos; 7) dokumentas, patvirtinantis, kad apmokėtos išleistos akcinės bendrovės akcijos; 8) visi kiti dokumentai, patvirtinantys, kad įstatymuose nustatytos prievolės yra įvykdytos, atsirado įstatymuose numatytos aplinkybės ir naują steigimo dokumentų redakciją įregistruoti nėra jokių kliūčių. Būtina nepamiršti to, kad visi šie Juridinių asmenų registrui teikiami dokumentai prieš juos pateikiant Juridinių asmenų registrui turi būti atitinkamai patvirtinti notaro. Taigi individualios įmonės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę procesas laikomas baigtu nuo uždarosios akcinės bendrovės steigimo dokumentų įregistravimo Juridinių asmenų registre[24].

 

 

 Norint visapusiškai išnagrinėti individualios įmonės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę institutą, reikėtų nepamiršti ir pertvarkymo negaliojimo instituto. Kad būtų užtikrintas civilinių teisinių santykių stabilumas pertvarkant juridinį asmenį, CK 2.102 straipsnis, taikomas pagal analogiją ir vykstant pertvarkymui, užtikrina galimybę pripažinti pertvarkymą negaliojančiu. Pertvarkymą pripažinti negaliojančiu gali tik teismas ir tik kai yra šios aplinkybės:

 

1) atitinkami pertvarkymo procedūros dokumentai nebuvo paskelbti ar pateikti Juridinių asmenų registrui;

 

2) savininko ar valdymo organo sprendimai dėl pertvarkymo yra negaliojantys;

 

3) neįvykdyti visi įstatymų imperatyviųjų teisės normų nustatyti pertvarkymo reikalavimai.

 

 Svarbu pabrėžti, kad pertvarkymo pripažinti negaliojančiu negalima, jei nuo pertvarkymo proceso pasibaigimo iki kreipimosi į teismą praėjo daugiau nei šeši mėnesiai. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo uždarosios akcinės bendrovės steigimo dokumentų įregistravimo Juridinių asmenų registre. Jeigu teismas nustatė, kad pertvarkymas gali būti pripažintas negaliojančiu, ir, teismo nuomone, galima nustatyti terminą ištaisyti klaidoms, dėl kurių teismas pripažino pertvarkymą negaliojančiu, toks terminas privalo būti nustatytas[25]. Tokiu atveju teismo sprendimas įsigalioja tik kai baigiasi klaidų ištaisymo terminas ir klaidos nėra ištaisytos. Teismo sprendimas pripažinti individualios įmonės pertvarkymą negaliojančiu nedaro negaliojančios įkurtos naujos uždarosios akcinės bendrovės iki atitinkamų duomenų Juridinių asmenų registre pakeitimo. Pagal prievoles, kylančias iš tokios uždarosios akcinės bendrovės sandorių, atsako pertvarkos dalyvė – individuali įmonė.

 

 

 Pertvarkyti individualią įmonę į uždarąją akcinę bendrovę gali paskatinti įvairios priežastys, tačiau viena svarbiausių jų yra perėjimas nuo neribotos prie ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens statuso.

 

 Baigiant būtų galima pasakyti tai, kad pertvarkant individualią įmonę į uždarąją akcinę bendrovę pirmiausia inventorizuojamas individualios įmonės turtas, priimamas sprendimas dėl pertvarkymo, o paskui, be kitų procedūrų, Juridinių asmenų registre įregistruojami uždarosios akcinės bendrovės steigimo dokumentai. Nors dėl aiškumo pasakytina, kad šį procesą galutinai baigtu galima laikyti pasibaigus ieškinio pripažinti individualios įmonės pertvarkymą negaliojančiu senačiai.

 

---

 

[1] Plačiau: Tikniūtė A. Juridinio asmens ribotos atsakomybės problema: teisiniai aspektai. Daktaro dis.: soc. mokslai: teisė (01 S). – V., 2006.

 

[2] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.45 straipsnyje nustatyta, kad juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas // Valstybės žinios. 2000, Nr. 74-2262.)

 

[3] Remiantis Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 ir 3 straipsniais, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kurios steigėju gali būti tik veiksnus fizinis asmuo. Individualią įmonę steigia vienas fizinis asmuo, kuris nuo įmonės įregistravimo laikomas individualios įmonės savininku. (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas // Valstybės žinios. 2003, Nr. 112-4991.)

 

[4] Remiantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 2 straipsniu, uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kurio įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 10 000 litų ir kuriame turi būti mažiau nei 250 akcininkų. Uždarosios akcinės bendrovės akcijos negali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai, jei įstatymai nenustato kitaip.

 

[5] Uždaroji akcinė bendrovė Lietuvoje yra vyraujanti verslo organizavimo forma. Vien per 2007 metus Lietuvoje buvo užregistruota daugiau nei 6 500 uždarųjų akcinių bendrovių, o individualių įmonių – šiek tiek daugiau nei 1 400, o tai yra 4,5 karto mažiau nei uždarųjų akcinių bendrovių. Žr. valstybės įmonės Registrų centro 2007 metų veiklos ataskaitą.

 

[6] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.104 str. 1 d. // Valstybės žinios. 2000, Nr. 74-2262.

 

[7] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-445/2001.

 

[8] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 str. 4 d. // Valstybės žinios. 2000, Nr. 74-2262.

 

[9] Plačiau apie individualių įmonių ir uždarųjų akcinių bendrovių pranašumus bei trūkumus žr.: Simonavičienė Ž. Verslo įvadas. Mokomoji knyga. – Kaunas: Kiplingo kolegija. Verslo vadybos katedra, 2004. P. 35-55.

 

[10] Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas // Valstybės žinios. 1991, Nr. 17-447.

 

[11] Lietuvos Respublikos pelno mokesčios įstatymo 5 str. 1 dalyje nustatyta, kas Lietuvos vieneto, nuolatinių buveinių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 procentų mokesčio tarifą. To paties šio įstatymo straipsnio 2 d. 1 punkte nustatyta šios taisyklės išimtis: nurodoma, kad vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 500 tūkstančių litų, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 13 procentų mokesčio tarifą, išskyrus tam tikras įstatyme nustatytas išimtis. Be to, individualioms įmonėms taikoma taisyklė, pagal kurią vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 1 milijono litų, apmokestinamojo pelno dalis, atitinkanti 25 tūkstančių litų sumą, apmokestinama taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o likusi apmoestinamojo pelno dalis – taikant 15 procentų mokesčio tarifą, išskyrus toliau nurodytus atvejus: 1) vienetams (individualioms įmonėms), kurių dalyvis ar jo šeimos nariai yra ir kitų vienetų (individualių įmonių) dalyviai; 2) vienetams (individualioms įmonėms), kurių dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų) kituose vienetuose, ir vienetams, kuriuose vieneto (individualios įmonės) dalyvis ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų); 3) vienetams, kuriuose tas pats dalyvis paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų); 4) vienetams, kuriuose tie patys dalyviai kartu paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų). (Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas // Valstybės žinios. 2001, Nr. 110-3992.)

 

[12] Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas // Valstybės žinios. 2002, Nr. 73-3085.

 

[13] Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas // Valstybės žinios. 1999, Nr. 52-1672.

 

[14] Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas // Valstybės žinios. 2000, Nr. 64-1914.

 

[15] Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 8 str. 8 dalyje nustatyta, kad nepiniginį įnašą, kuriuo numatoma iš dalies apmokėti akcijas, turi įvertinti nepriklausomas turto vertintojas teisės aktų, reglamentuojančių turto vertinimą, nustatyta tvarka. Turto vertinimo ataskaitoje, be kitos informacijos, turi būti: 1) nurodytas asmuo, kurio turtas įvertintas (fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas ir gyvenamoji vieta; juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas ir buveinė); 2) kiekvieno iš įvertinto turto elementų aprašymas; 3) panaudotų vertinimo metodų aprašymas; 4) nurodytas numatomų įsigyti už nepiniginį įnašą akcijų skaičius, akcijos nominali vertė ir akcijos priedas (akcijos nominalios vertės perviršis); 5) išvada, ar nustatyta nepiniginio įnašo vertė atitinka akcijų, numatomų išleisti už šį įnašą, skaičių pagal jų nominalių verčių ir akcijų priedų (akcijų nominalių verčių perviršio) sumą. (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas // Valstybės žinios. 2000, Nr. 64-1914.)

 

[16] Lietuvos Respublikos apskaitos instituto direktoriaus 2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. VAS-12 patvirtintas 35-asis verslo apskaitos standartas „Įmonių pertvarkymas“ // Valstybės žinios. 2006, Nr. 5-188.

 

[17] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintos Inventorizacijos taisyklės // Valstybės žinios. 1999, Nr. 50-1622.

 

[18] Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas // Valstybės žinios. 2003, Nr. 112-4991.

 

[19] Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 11 str. 3 d. // Valstybės žinios. 2003, Nr. 112-4991.

 

[20] Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 11 str. 4 dalyje nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti tiek dienraštyje skelbiamas, tiek raštu kreditoriams įteikiamas pranešimas. Šiame pranešime turi būti pateikta: 1) visa informacija, numatyta CK 2.44 straipsnyje, apie individualią įmonę; 2) juridinio asmens, į kurį pertvarkoma individuoli įmonė, teisinė forma (nagrinėjamu atveju tai būtų uždaroji akcinė bendrovė); 3) informacija, kur ir kada galima susipažinti su naujos teisinės formos juridinio asmens dokumentais. (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 11 str. 3 d. // Valstybės žinios. 2003, Nr. 112-4991.)

 

[21] Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 4 str. 1 dalyje nustatyta, kad individualios įmonės nuostatai yra steigimo dokumentas, kuriuo vadovaujasi individuali įmonė. Individualios įmonės steigimo dokumentas kartu yra ir jos steigimo sandoris. Šio straipsnio 2 d. 8 punkte imperatyviai nustatyta, kad individualios įmonės nuostatuose turi būti nurodytas Lietuvos Respublikos dienraštis, kuriame skelbiami vieši pranešimai. (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 11 str. 3 d. // Valstybės žinios. 2003, Nr. 112-4991.)

 

[22] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. – Vilnius: Justitia, 2002. P. 217.

 

[23] Reikalautini dokumentai nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintuose Juridinių asmenų nuostatuose // Valstybės žinios. 2003, Nr. 107-4810.

 

[24] Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 11 str. 7 dalyje nustatyta, kad pertvarkymas laikomas baigtu nuo naujos teisinės formos juridinio asmens steigimo dokumentų įregistravimo Juridinių asmenų registre. (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymas // Valstybės žinios. 2003, Nr. 112-4991.)

 

[25] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. Asmenys. – Vilnius: Justitia, 2002. P. 218.

 

Straipsnis spausdintas žurnale „Juristas“