Žemės ūkis kaimo gyventojams nebe toks pelningas kaip prieš dešimt metų, tad jiems tenka pasukti galvą, kaip verstis be pjūties ir sėjos. Puikiausia išeitis – susikurti darbo vietą patiems, o tai padaryti jiems padės Europos Sąjungos (ES) lėšos ir konsultantai.

 

Be to, tyrėjai pastebi, kad naujų verslų kūrimasis kaimuose – bene vienintelis jų išsigelbėjimo šaltinis. Taip būtų sustabdyta milžiniška emigracija, ir gyvenimo kokybė priartėtų prie miestų.

 

 

Štai Kęstutis Paulauskas iš Švėkšnos miestelio nusprendė įgyvendinti seną svajonę – išplėsti savo keramikos barą ir tai paversti verslu.

 

K. Paulauskas turi hektarą žemės, kur augina grūdines kultūras, tačiau pagrindinis jo pajamų šaltinis – tautodailė, įvairios dekoracijos.

 

„Anksčiau kūriau keramines, betonines vazas, tačiau buvau sustojęs, nes neturėjau tam skirtų patalpų. Pernai tokias įsigijau ir dabar atsirado galimybė veiklai atnaujinti ir plėtoti verslą“, – sakė jis.

 

 

Panoręs plėtoti verslą tautodailininkas pritrūko žinių, todėl užsiregistravo į projektą „Kaimo vietovių darbo jėgos persiorientavimo iš žemės ūkio į kitas veiklas skatinimas Lietuvoje“, kuris finansuojamas iš Europos socialinio fondo lėšų.

 

„Ten mane konsultantas nukreipė tinkama kryptimi: konsultavo, turėjome daug susitikimų, praplėtė akiratį, atnaujinome verslo planą, kuriuo siekiame gauti paramą iš ES struktūrinių fondų“, – sakė K. Paulauskas.

 

 

Šia pagalba pasinaudojo ir jaunasis ūkininkas Žilvinas Stončius iš Girininkų kaimo. Jis ūkininkauja jau ketvirtus metus, tačiau linksta nuosavo verslo link.

 

„Turiu žemės sklypą, ūkininkauju, tačiau noriu pradėti verstis kaimo turizmu. Mano žemė visai palankioje vietoje, o dabar reikia nuspręsti, ar plačiau plėstis į žemdirbystę, ar kaimo turizmą. Būčiau linkęs rinktis pastarąjį“, – sakė jis.

 

Pašnekovas naudojosi ne tik nemokamų konsultacijų galimybe, bet ir baigė kaimo turizmo organizavimo mokymus ir iškart ėmėsi darbo – šiuo metu tvarko reikalingus dokumentus dėl žemės sklypo, kuriame statys sodybą turistams.

 

Kaimo turizmu norėtų verstis ir Rasa Širvienė iš Šeimyniškių kaimo. Tiesa, viskas kol kas tik planavimo stadijos, tačiau baidarės, kurių nuoma planuojama verstis, jau nupirktos.

 

R. Širvienė taip pat aktyviai dalyvavo konsultacijose, kuriose, kaip ji sakė, buvo itin naudinga informacija apie Lietuvos mokesčių bazę bei konsultanto pagalba, nusprendžiant, kokią verslo formą rinktis.

 

 

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto tyrėja Erika Ribašauskienė pastebi, kad ekonominę veiklą kaime būtina įvairinti dėl mažėjančio užimtų žemės ūkio versle gyventojų skaičiaus. Per 2005–2009 metus šis rodiklis sumažėjo 6,5 proc. punkto.

 

Anot jos, netgi kaimo vietovėse ūkininkavimas nebėra dominuojanti ekonominė veikla – pernai tik trečdalis kaimo užimtų gyventojų dirbo šioje srityje.

 

Todėl itin svarbu kaimo gyventojus supažindinti su kitais pragyvenimo šaltiniais ir skatinti kurti verslą. Tyrėjos nuomone, smulkių ir vidutinių įmonių (SVĮ) skaičiaus didėjimas kaime padėtų keistis ir kaimo ekonomikai, nes, mažėjant užimtumui žemės ūkyje, kaimo gyventojams tenka ieškotis kitų pajamų šaltinių.

 

E. Ribašauskienė mano, kad SVĮ plėtra turėtų paskatinti pasilikti gyventi ir dirbti kaime daugiau jaunų žmonių, pagerėtų demografiniai rodikliai, sulėtėtų emigracijos procesai. Taip kaimas taptų gyvybingesnis, o gyvenimo kokybė priartėtų prie miesto.

 

 

Iki 2011 metų vyksiančio ES projekto metu 11 tūkst. kaimo gyventojų iš visos Lietuvos bus konsultuojami ir mokomi verslo organizavimo, rinkodaros, buhalterinės apskaitos, dirbti kompiuteriu, dailiųjų ir tradicinių amatų, maisto produktų gamybos, kelionių, turizmo organizavimo, medžiagų apdirbimo, statybos inžinerijos, kitų ne žemės ūkio verslų ar amatų.

 

Planuojama, kad 40 proc. projekto dalyvių pakeis savo veiklos pobūdį iš žemės ūkio į kitas veiklas. Šiam projektui įgyvendinti pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių veiksmų programos priemonę skirta per 30 mln. litų Europos socialinio fondo (ESF) lėšų.

 

Mokymuose šiuo metu dalyvauja apie pusė tūkstančio žmonių, o individualiomis konsultacijomis jau pasinaudojo 298 kaimo gyventojai, ketinantys pradėti verslą. Verslo idėjos – pačios įvairiausios: nuo amatų centro ir keramikos dirbtuvių iki mokomosios-parodomosios žvejybos ir automobilių lenktynių organizavimo. Smulkesnės informacijos apie projektą galima rasti portale keiciuveikla.lt.