Anot paskutinių tyrimų, didžioji dalis įmonių šiemet bent penktadaliu sumažino kintamąją atlyginimų dalį arba nusprendė iš viso jos nebemokėti. Į pagrindinį atlyginimą pasikėsino tik nedaugelis bendrovių. Skelbiama, kad tarp didžiųjų šalies miestų pagrindinis atlyginimas darbuotojams Klaipėdoje smuko mažiausiai.

 

"Vakarų ekspreso" surengta didžiųjų uostamiesčio įmonių apklausa parodė, kad tarp labiausiai susispaudusių algų srityje atsidūrė kai kurios savivaldybės ir valstybinės įmonės. Stabilius atlyginimus dažniausiai išlaikė užsienio kapitalo bendrovės.

 

 

Metų pradžioje 43 proc. bendrovės "Baltic Salary Survey" apklaustų įmonių planavo išlaikyti tą patį pagrindinių atlyginimų lygį, o 50 proc. įmonių daliai savo darbuotojų ketino juos didinti vidutiniškai 5 proc. Trečdalis apklaustų įmonių atstovų teigė šiemet neturėsiančios iš ko didinti darbo užmokesčio, o kai kurios įmonės bus priverstos mažinti atlyginimus. Anot apklaustųjų, 2009 m. darbo apmokėjimas Lietuvoje vidutiniškai gali mažėti iki 10 proc.

 

Bendrovės "Hay Group" atlikto atlyginimų rinkos (nuo 2008 m. gegužės iki to paties 2009-ųjų mėnesio) tyrimo rezultatai parodė, kad šiemet vienos įmonės stiprino savo komandą ir didino atlyginimo geriems specialistams, o kitos dėl krizės ėmėsi kraštutinių veiksmų.

 

Anot "Hay Group" atstovų, įmonės, deramai įvertinusios rinkos aplinkybes ir siekiančios išlaikyti ar sustiprinti padėtį rinkoje bei norinčios išlaikyti geriausius darbuotojus, algas jiems vidutiniškai kėlė iki 5 proc. O įmonės, kurios pastaraisiais metais peržiūrėdamos atlyginimus vadovavosi tik rinkos spaudimu ir realiai neįvertino savo galimybių, šiemet trumpino darbo valandų skaičių, mažino darbuotojų darbo sutartyse sutartus atlyginimus.

 

Tyrimo duomenimis, tarptautinėse įmonėse darbuotojams, kurių pareigos liko tos pačios, fiksuotas darbo užmokestis pakilo 2,8 proc., o lietuviškose įmonėse sumažėjo 0,3 proc. Didesni pokyčiai pastebėti mažmeninės prekybos sektoriuje - atlyginimai per metus čia nukrito 7 proc. Didžiausias atlyginimų kilimas užfiksuotas farmacijos sektoriuje - algos paaugo 8 proc.

 

"Atlyginimai paaugo tuose sektoriuose, kurie šiuo metu lengviau išgyvena sunkmetį - tarptautinėse farmacijos, greito vartojimo prekių, aukštųjų technologijų, telekomunikacijų bendrovėse. Mažmeninės prekybos įmonės, statybų sektoriaus bendrovės yra priverstos mažinti sąnaudas, gyventi taupiau, o tai atsispindi ir darbuotojų atlyginimuose", - aiškina "Hay Group" specialistai.

 

Jie teigia pastebėję, kad įmonės atsisako įvairių nuo rezultatų tiesiogiai nepriklausančių piniginių išmokų, kurios anksčiau buvo savaime suprantamos. Daugiau nei trečdaliu sumažėjo ir nuo rezultatų priklausančios premijos.

 

Darbo užmokesčio tyrimo rezultatus atliko ir kompanija "OVC Consulting". Anot šio tyrimo, pagrindiniai atlyginimai nukentėjo mažiau, o labiausiai sumenko kintama atlyginimo dalis.Pagrindinį atlyginimą apie 5,6 proc. mažino penktadalis tirtų Lietuvos įmonių. Labiausiai tai pajuto specialistai, mažiausiai - aukščiausio lygmens vadovai.

 

Daugiausiai pagrindinius atlyginimus mažino Kauno įmonės - apie 7 proc. Vilniuje jie sumažėjo apie 6 proc, o Klaipėdoje - apie 4 proc. "OVC Consulting" vyr. konsultantas Žilvinas Akelis teigia, kad uostamiestyje buvo apklaustos gana stiprios įmonės, todėl jos visame šalies kontekste atrodo gana gerai.

 

Pagrindinį atlyginimą padidino beveik 30 proc. tyrime dalyvavusių įmonių. Jis padidėjo vidutiniškai 2,2 proc. Taip dažniausiai pasielgė užsienio kapitalo įmonės.

 

"Užsienio įmonės atlyginimus galėjo didinti dėl to, kad turi didesnius finansinius išteklius, jų verslas nepriklauso vien nuo rezultatų Lietuvoje ar Baltijos šalyse. Yra ir kitokios verslo logikos aspektas - dažniausiai užsienio kapitalo įmonės imasi ryžtingos verslo reorganizacijos, dalies darbuotojų atleidimo, o ne mažina algas visiems. Kita vertus, galima suprasti ir Lietuvos įmones, kurios dėl anksčiau priimtų rizikingų sprendimų dabar yra atsidūrusios ties bankroto riba", - teigia Ž. Akelis.

 

Apie 50 proc. tyrime dalyvavusių bendrovių pagrindinio atlyginimo nekeitė. Anot Ž. Akelio, įmonių vadovai tokį pasirinkimą dažniausiai aiškina tuo, kad nenori smukdyti darbuotojų motyvacijos.

 

Viso darbo užmokesčio mažėjimo varikliu šiemet tapo kintamoji atlyginimo dalis, kurią, lyginant su 2008 m., apie 60 proc. bendrovių sumažino vidutiniškai penktadaliu, o apie 25 proc. kintamosios dalies visiškai nebemokėjo. Aukščiausio lygmens vadovams ši atlyginimo dalis mažėjo apie 30 proc., darbininkams ir aptarnaujančiam personalui - apie 50 proc., o vidurinio lygmens vadovams ir specialistams ji beveik nepakito.

 

 

Didžiausios Klaipėdos uosto operatorės - AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) - Ekonomikos ir finansų direktorius Linas Liekis sakė, kad griežta įmonės taupymo politika kol kas leidžia išsaugoti darbuotojų branduolį.

 

"Atlyginimai daugumai darbininkų skaičiuojami nuo atlikto darbo. Apmokėjimo tarifai šiemet nebuvo mažinami, todėl darbuotojai, priklausomai nuo krovos apimčių, vieną mėnesį gali uždirbti daugiau, kitą - mažiau. Kelis paskutinius mėnesius KLASCO krovė po 700-800 tūkstančių tonų krovinių, o tai prilygsta 2008 metų mėnesinės krovos vidurkiui

 

Matome, kad gali augti grūdų krova. Baltarusijos trąšų gamintojai planuoja atnaujinti eksportą į Kiniją, todėl tikimės trąšų krovos pagyvėjimo. KLASCO tikslas yra išlaikyti esamus kvalifikuotus darbuotojus ir užtikrinti jiems tvirtas socialines garantijas, todėl atlyginimų mažinimo planuose nėra", - teigė L. Liekis.

 

Jūrų krovinių kompanijos "Bega" Viešųjų ryšių ir komunikacijų specialistas Andrius Juškevičius tvirtino, jog įmonės darbuotojų atlyginimai šiemet yra išlaikyti 2008 m. lygio.

 

"Siekiant išlaikyti atlyginimus, kai kurie darbuotojai buvo perkvalifikuoti kitiems darbams, dalis darbuotojų papildomai apmokyti. Bendrovėje vadovaujamasi nuostata, kad žmonės gauna atlyginimą ne už buvimą darbe, o už atliktus darbus. Kadangi vykdoma kompanijos plėtros programa, visos tarnybos ir padaliniai turėjo daugiau darbo, todėl ir darbuotojai galėjo uždirbti daugiau. Šiemet "Bega" priėmė į darbą daugiau nei 10 darbuotojų. Kitąmet kompanija atlyginimų fondo mažinti neplanuoja", - sakė A. Juškevičius.

 

Valstybės valdomos AB "Klaipėdos nafta" paskelbtoje pirmojo pusmečio neaudituotoje tarpinėje finansinėje atskaitomybėje rašoma, kad vidutinis bendrovės darbo užmokestis pirmą šių metų pusmetį siekė 3 973 Lt ir buvo 3 proc. mažesnis nei atitinkamu laikotarpiu pernai (4 102 Lt).

 

Pasak "Klaipėdos naftos" generalinio direktoriaus Jurgio Aušros, kiekvieno darbuotojo atlyginimas priklauso nuo pasiekiamų rezultatų.

 

"Kuo daugiau dirbame - tuo daugiau uždirbame", - sakė J. Aušra, prognozuojantis, kad kiti metai darbuotojams bus geri.

 

Kad darbuotojų atlyginimai išliko 2008-ųjų lygio tvirtina ir Vakarų laivų gamyklos vadovas Arnoldas Šileika. Anot jo, ateityje viskas priklausys nuo susiklostysiančios situacijos, tačiau įmonė dar turi rezervų, kaip didinti veiklos efektyvumą, gamybos našumą. Atlyginimų mažinimas esą būtų kraštutinė priemonė.

 

Tuo metu "Baltijos" laivų statyklos vadovas Viktoras Stulpinas teigė, kad nuo rugpjūčio visiems darbuotojams atlyginimai buvo sumažinti 20 proc.

 

"Taip turėjome pasielgti, kad išliktume konkurencingi. Manau, kad kitąmet turėtų pavykti išlaikyti dabartinį atlyginimų lygį", - sakė V. Stulpinas.

 

 

Klaipėdos miesto savivaldybės kontroliuojamos AB "Klaipėdos vanduo" generalinis direktorius Leonas Makūnas teigia, jog vidutinis atlyginimas įmonėje šiemet sumažėjo 5 proc.

 

"Tai buvo pasiekta įmonės vadovybei susimažinus algas 12 procentų ir apribojus premijavimą už papildomus darbus. Kitais metais norėtųsi išlaikyti tą patį lygį, nors su profsąjunga esame sutarę, kad įmonei pradėjus dirbti nuostolingai gali būti mažinama arba nemokama kintamoji atlyginimo dalis, kuri sudaro 20 procentų algos", - sakė L. Makūnas.

 

Kitos uostamiesčio savivaldybės įmonės - Klaipėdos autobusų parko - generalinė direktorė Jelizaveta Daugininkienė teigė, kad šiemet įmonėje mažėjo atlyginimai beveik visiems darbuotojams.

 

"Mūsų atlyginimai priklauso nuo to, kiek dirbame. Deja, bet pastaruoju metu tarpmiestiniuose maršrutuose pajamos sumažėjo apie 20 procentų, tad analogiškai sumenko ir vairuotojų alga. Vasarą 10 procentų buvo sumažinta miesto maršrutų rida - tiek pat sumažėjo ir vairuotojų atlyginimas. Vadovybės algos priklauso nuo įmonės vidutinio atlyginimo. Kadangi jis mažėjo, sumenko ir vadovų uždarbis. Be to, buvo sumažinti ir koeficientai, tad, pavyzdžiui, mano alga per šiuos metus sumažėjo penktadaliu, jei ne daugiau. Nebuvo paliesti tik kai kurie administracijos atlyginimai, kurie ir taip yra gana maži", - sakė J. Daugininkienė.

 

AB "Klaipėdos energija", kurios kontrolinis akcijų paketas irgi priklauso uostamiesčio savivaldybei, Finansų ir ekonomikos departamento direktorius Kęstutis Jonkus teigė, jog šiemet iš įmonės atleista 16 žmonių, o vidutinis atlyginimas sumažėjo 2 proc.

 

"Pagrindinių įmonės vadovų atlyginimas sumažėjo 13 procentų", - sakė A. Jonkus, pabrėžęs, kad algos bei etatų skaičius įmonėje mažės ir kitąmet.

 

Laikinai valstybinei bendrovei "Smiltynės perkėla" vadovaujantis Tomas Masys teigė, jog šiemet dėl sumažėjusio reisų skaičiaus šiek tiek sumenko ir atlyginimas laivyno darbuotojams bei kasininkams, kuriems atlygis priklauso nuo dirbtų valandų skaičiaus. Įmonės vadovybės atlyginimas Vyriausybės sprendimu buvo sumažintas 37 proc.

 

"Planuodami kitų metų biudžetą stengsimės, kad darbuotojai nenukentėtų", - žadėjo T. Masys.

 

 

"Mes jau anksčiau daug dėmesio skyrėme tam, kad būtų eliminuojami neefektyvūs procesai, atsisakėme mažavertės veiklos, stengėmės, kad įmonė būtų kiek galima optimali, niekada neprisiėmėme per daug darbuotojų, plėtėmės tik tiek, kiek plėtėsi mūsų gamybos pajėgumai, todėl drastiškų priemonių, tokių kaip atlyginimų mažinimas, taikyti neketiname", - tvirtina JAV kapitalo UAB "Mars Lietuva" generalinė direktorė Aušra Žemaitienė.

 

Ukrainietiško kapitalo valdomos PET granulių gamintojos "Neo Group" generalinis direktorius Linas Bulzgys teigia, kad įmonė šiais metais atlyginimų nemažino, tačiau nuo 210 iki 190 sumažėjo darbo vietų skaičius.

 

"Tačiau ir šio sprendimo nereikėtų sieti vien tik su sunkmečiu. Tai labiau įvyko dėl to, kad gamykla dar yra gana nauja ir vis dar tobulinami gamybos procesai. Atlyginimų neketiname mažinti ir ateityje, nes tai yra labai demotyvuojantis veiksmas. Nors, aišku, ateitis parodys, kaip bus toliau", - teigė L. Bulzgys.

 

Analogiška veikla užsiimančios Tailando kapitalo valdomos "Orion Global Pet" technikos vadovas Arūnas Jonuška sako, jog įmonės vadovybė laikosi pozicijos, kad krizė nėra pretekstas mažinti algų darbuotojams.

 

"Atlyginimai nesumažėjo nė vienam darbuotojui. Visi dirbantieji įmonėje yra aukštos kvalifikacijos specialistai. Sumažinus tokiam specialistui algą iškart gali jo netekti, o apmokyti naują žmogų būtų labai sudėtinga ir brangu. Kitais metais prognozuojame išlaikyti tą patį atlyginimų lygį, tačiau galutiniai sprendimai bus priimti gruodį", - sakė A. Jonuška.

 

Danų "Carlsberg Baltic" valdomos UAB "Švyturys-Utenos alus" Žmogiškųjų išteklių direktorė Edita Znutienė teigė, kad šiemet atlyginimai dirbantiesiems nekelti, bet ir visuotinai nemažinti.

 

"Tačiau tiems, kieno atlyginimai susieti su gamybos kiekiais ir pardavimų rezultatais - prekybos, gamybos ir logistikos darbuotojams - faktinis atlyginimas sumažėjo dėl bendro alaus ir kitų mūsų gaminamų gėrimų rinkų kritimo. Mažėjant pardavimams mažėjo ir kintamos atlyginimo dalys. Šiuo metu atlyginimams įtaką daro ir sezoniškumas - kadangi šaltuoju sezonu alaus parduodame perpus mažiau nei vasarą, dalį darbuotojų esame priversti išleisti neapmokamų atostogų. Nuo pavasario vėl planuojame dirbti visu pajėgumu. Vasaros viduryje su "Švyturio" darbuotojais pasiekėme susitarimą, kad pagrindinis įmonės prioritetas - darbo vietų išsaugojimas. Šio susitarimo ir laikomės", - teigė E. Znutienė.

 

Anot jos, atlyginimai koregavosi ne tik darbininkiškų profesijų žmonėms, bet ir kitų padalinių, įskaitant administraciją, darbuotojams, kurie "netilpo" į atlyginimo sistemos rėmus.

 

"Ekonomistams piešiant niūrius kitų metų scenarijus, apie visuotinį atlyginimo didinimą negali būti ir kalbos. Tad kitiems metams planuojame išlaikyti šių metų atlyginimų lygį. Norėdami labiau motyvuoti žmones siekti aukštesnių rezultatų, planuojame padidinti kintamą atlyginimų dalį, kuri priklauso nuo asmeninių pastangų ir rezultato", - sakė E. Znutienė.

 

 

AB "Limarko" laivininkystės kompanijos valdybos pirmininkas Vytautas Lygnugaris teigė, jog įmonė dėl sumažėjusių užsakymų, pablogėjusios padėties rinkoje šiemet jau šiek tiek mažino atlyginimus visose grandyse.

 

"Kol kas daugiau pokyčių šioje srityje neplanuojame, tačiau sunku pasakyti, kokia situacija rinkoje bus kad ir po mėnesio", - sakė V. Lygnugaris.

 

AB "DFDS LISCO" Komunikacijos ir reklamos skyriaus vadovas Vaidas Klumbys teigė, kad šiemet atlyginimų fondas išliko stabilus.

 

"Šiuo momentu kompanija nemato jokių galimybių kitąmet didinti algų kranto darbuotojams. Su jūrininkais yra pasirašyta iki 2010-ųjų pabaigos galiojanti kolektyvinė sutartis, kuri numato nuolatinį atlyginimų kėlimą. Tačiau atsižvelgiant į dabartinę sunkią ekonominę situaciją abiem socialiniams partneriams pasiekus susitarimą situacija gali pasikeisti. Jei nebus susitarimo - situacija nesikeis", - sakė V. Klumbys.

 

"Lietuvos jūrų laivininkystės" vadovas Vytautas Vismantas teigė, kad dabartinė situacija verčia priimti ir tokius nepopuliarius sprendimus kaip atlyginimų mažinimas.

 

"Nėra daugiau ką daryti. Įvairioms darbuotojų grandims atlyginimai kito skirtingai. Vidurkis siekia apie 12-14 procentų. Mano paties atlyginimas, pavyzdžiui, sumažėjo 47 procentais. Manau, kad ir dar yra galimybių, kur pasispausti - aš į tą reikalą žiūriu solidariai. Juk ir valstybė, ir įmonė turi išleisti tiek, kiek gauna. Jei išleis daugiau nei uždirba - bankrutuos", - sakė V. Vismantas.

 

 

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis į rankas šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) antrąjį 2009 m. ketvirtį sudarė 1 687,1 Lt, valstybės sektoriuje - 1792,4 Lt, privačiame sektoriuje - 1 615 Lt.

 

2009 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, šalies ūkyje jis sumažėjo 0,9, valstybės sektoriuje - 0,1, privačiame sektoriuje - 1,7 proc.

 

Realusis darbo užmokestis šalies ūkyje antrąjį 2009 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, sumažėjo: šalies ūkyje - 6,4, valstybės sektoriuje - 2,7, o privačiame sektoriuje - 9,3 proc.

 

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) antrąjį 2009 m. ketvirtį, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, labiausiai sumažėjo finansinėje ir draudimo veikloje (13,4 proc.), informacijos ir ryšių veikloje (8,6 proc.) bei statyboje (4,8 proc.).

 

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) per metus labiausiai sumažėjo statyboje (22,5 proc.) ir aptarnavimo veikloje (19,2 proc.).

 

 

Anot bendrovės "Hey Group" tyrimo, ateityje net 40 proc. įmonių planuoja koreguoti atlyginimus. Apibendrinus daugiau nei 200 Lietuvos bendrovių vadovų prognozes, fiksuotas darbo užmokestis kitais metais vidutiniškai kis vos 0,1 proc.

 

Daugiau kaip 50 proc. bendrovės "OVC Consulting" apklaustų įmonių nurodo 2010 m. didinsiančios vadovų ir specialistų pagrindinį atlyginimą, o daugiau kaip 30 proc. darbdavių - ir darbininkų pagrindinį atlyginimą. Numatoma, kad kitais metais algos didės apie 3 proc. Mažinti atlyginimus ketina tik apie 7 proc. bendrovių.

 

Dar šviesesnę ateitį įmonių vadovai numato 2011 m. Pagal šių metų planus visoms darbuotojų kategorijoms pagrindinius atlyginimus vidutiniškai 5 proc. didinti yra nusiteikusios daugiau nei 70 proc. įmonių, o mažinti neketina nė viena bendrovė.