2003 metais JungtiniųTautųOrganizacija birželio 23-iąją paskelbė Jungtinių Tautų valstybės tarnybos diena (The UN Public Service Day). Visos valstybės, organizacijos narės, buvo pakviestos minėti ją organizuojant specialius renginius. Jais siekiama atkreipti dėmesį į valstybės tarnybą, išryškinant jos gerąsias savybes, pranašumus ir reikšmę visuomenei, jos indėlį į plėtros procesą. Minint šią dieną taipogi norima atkreipti dėmesį į valstybės tarnautojų darbą ir padrąsinti jaunus žmones eiti šiuo keliu. JungtiniųTautųOrganizacija kasmet šią dieną rengia apdovanojimų ceremoniją, kurioje pagerbiamos viešojo sektoriaus institucijos už iniciatyvas didinant skaidrumą, atskaitomybę, gerinant paslaugų teikimą, skatinant naujoves sprendimų priėmimo procese ir t. t.

 

 

Pernai UAB „Verslo žinios“ ir karjeros portalo cv.lt surengta apklausa parodė, kad renkantis darbovietę svarbiausia yra patrauklus atlyginimas, galimybė dirbti įdomų darbą, mokytis ir tobulėti. Įprastai valstybės tarnyba siejama sugalimybe dalyvauti formuojant viešąją politiką, pasiaukojimu, domėjimusi viešaisiais interesais, gana saugia darbo vieta, galimybėmis tobulėti ir pan. Pastebėta, kad kvalifikuotų darbuotojų perėjimą į privatų sektorių dažniausiai lemia didesnis darbo užmokestis, geresnės darbo sąlygos ir kitos motyvavimo priemonės. Kita vertus, kiekvienas žmogus, vadovaudamasis savo vertybėmis, pasirenka sau artimiausią darbo pobūdį: finansinių rezultatų siekiančią įmonę ar visuomeninę organizaciją, biudžetinę ar viešąją įstaigą, prisidedančią prie viešųjų problemų sprendimo.

 

Nors valstybės tarnautojas turi patarnauti kiekvienam interesantui, deja, piliečiai paprastai skundžiasi, kad dažnai siuntinėjami nuo vieno tarnautojo pas kitą, valdininkai sunkiai ir nenoriai sprendžia jų reikalus už savo darbą tarsi tikėdamiesi papildomo atlygio. Kas daroma, kad padėtis keistųsi?

 

Daugiausia nesusipratimų būna tuomet, kai valstybės tarnautojams trūksta sugebėjimų bendrauti su interesantais. Todėl ir toliau turėtų būti daug dėmesio skiriama valstybės tarnautojų administraciniams sugebėjimams tobulinti. Tai labai priklauso nuo įstaigų vadovų ir jų požiūrio. Nors ir nedaug valstybės tarnautojų tiesiogiai aptarnauja interesantus, būtent pagal juos visuomenė susidaro įspūdį apie valstybės tarnybos veiklą, valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų tarnavimą žmonėms.Spartesnis elektroninių paslaugų diegimas ypač sumažina galimas biurokratizmo ar netinkamos elgsenos apraiškas.

 

 

 

Taip. Šį faktą patvirtina ir atsistatydinusių savo noru žmonių skaičiaus sumažėjimas, ir pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas skaičiaus padidėjimas, palyginti su ankstesniais metais. Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalųministerijos duomenimis, vidutinis pretendentų skaičius į kiekvieną valstybės tarnautojo pareigybę 2009 m. padidėjo daugiau nei du kartus, palyginti su 2008 m.

 

 

Įsigaliojus Valstybės tarnybos įstatymo ir Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos pakeitimams, nuo 2006 m. liepos 1 d. konkursai į karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą politinio ar asmeninio pasitikėjimu pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) pareigas pradėti skelbti centralizuotai „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Valstybės tarnybos departamento interneto tinklalapyje.

 

2006 m. buvo paskelbti 4 502 konkursai (iki 2006 m. liepos 1 d. pagal tuo metu galiojusį reglamentavimą buvo išduoti 2 734 leidimai skelbti konkursus, nuo 2006 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31d. paskelbti 1 768 konkursai; 2007 m. – 5 467 konkursai; 2008 m. – 5 061 konkursas; 2009 m. – 1 054konkursai. 2006–2007m. konkursų į valstybės tarnautojo pareigas skaičius išaugo 21,4 proc., 2007–2008 m. – sumažėjo 7,4proc., 2008–2009 m. – sumažėjo beveik penkis kartus.Vidutinis kandidatų skaičius pernai, palyginti su 2008 m., padidėjo nuo 3 iki 6,7 pretendento. 2007 m. į valstybės tarnautojo pareigas pretendavo vidutiniškai po 2 asmenis. 2009-aisiais, palyginti su 2008 m., pretendentųskaičius į visas pareigybes išaugo, t. y. į įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų – nuo 2 iki 2,9, į padalinių vadovų ir jų pavaduotojų – nuo 2 iki 3,6 pretendento. Vidutinis pretendentų į specialistų pareigas skaičius išaugo labiausiai – nuo 3 iki 7,7.

 

 

Siekiant užtikrinti darbo efektyvumą, labai svarbu yra motyvacija. Ji labai priklauso nuo paties tarnautojo požiūrio į darbą, vertybių sistemos. Kita vertus, svarbus ir vadovo vaidmuo: motyvuojančiųveiksniųir paties motyvacijos proceso suvokimas padeda numatyti svarbius poreikius ir bandyti juos patenkinti. Lietuvos valstybės tarnautojųmotyvacijos tyrimas buvo atliktas 2007 ir 2009 metais. 2007 m. nustatyta, kad labiausiai motyvuojantys veiksniai yra pasitenkinimas atliekamu darbu ir geras klimatas organizacijoje, teisingesnis veiklos įvertinimas pinigine išraiška, atlyginimo susiejimas su darbo rezultatais ir t. t.2009 m. atliktas tyrimas apklausiant vadovus parodė, kad labiausiai vertinamas darbinės veiklos tęstinumas, aiškių tikslų turėjimas ir rezultatų nustatymas, finansinės paskatos ir kt. Matome, kad vertinimo svarba kito. Išaugęs nedarbas skatina labiau branginti savo darbą ir geriau atlikti pareigas. Taip pat išryškėjo poreikislabiau savo veiklą sieti su rezultatais.

 

 

Valstybės tarnautojųvidutinis amžius nuo 2003 iki 2009 metų padidėjo 2,89 metų. Paskutiniąją 2003-ųjų dieną vidutinis valstybės tarnautojųamžius buvo 37,98, statutinių – 33,48, kitų darbuotojų – 43,63 metų, paskutiniąją praėjusių metų dieną vidutinis valstybės tarnautojųamžius buvo atitinkamai 40,87, statutinių – 37,34, kitų – 43,59 metų. Tai taip pat visų pirma rodo sumažėjusią valstybės tarnautojų kaitą.

 

 

Tai yra du skirtingi sektoriai: vienas orientuotas į pelno siekį ar finansinę naudą, kitas – į viešųjų problemų sprendimą, bendrųjų visuomeninių interesų tenkinimą. Tradiciškai manoma, kad atlyginimas ir kilimas karjeros laiptais mažiau motyvuoja asmenis, dirbančius viešajame sektoriuje, palyginti su dirbančiaisiais privačiame sektoriuje. Valstybės sektoriaus darbuotojai labiau vertina stabilumą, tačiau iššūkiai verčia keistis ir valstybės tarnybą. Nuolatinė kaita valstybės tarnyboje turi tapti natūralia būsena.

 

 

Keliami tokie svarbiausi tikslai – šalinti besidubliuojančias funkcijas, atsisakyti mažareikšmių funkcijų, valstybės tarnybos veiklą orientuoti į rezultatus. Tai padeda taupyti biudžeto lėšas, pagerinti veiklos efektyvumą. Per 2009 metus iki 2010 balandžio 6 d. įstaigose, kuriose didžiausią leistiną pareigybių skaičių nustato Vyriausybė, jų skaičius sumažėjo 4 793 (nuo 66 810 iki 62 017), užimtų pareigybių – 3 331 (nuo 60 122 iki 56 791), iš jų – valstybės tarnautojų 738 (nuo 45 075 iki 44 337). Tobulinant strateginio valdymo procesus, planuojama nustatyti aiškesnius tikslus ir rezultatus asignavimų valdytojams, numatant ir atitinkamą finansavimą, tačiau tuo pačiu suteikiant vadovams didesnę diskreciją priimant sprendimus dėl valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, poreikio.

 

Valstybės tarnyba turi sugebėti ne tik teikti kokybiškas paslaugas, bet ir siekti rezultato, t. y. būti produktyvi.