Atostogos – ne toks jau nesvarbus įvykis, kad jų neplanuotumėte ir žiūrėtumėte į jas lengvabūdiškai. Pirma, jas reikėtų praleisti taip, kad jaustumėtės pailsėję. Antra, privalu lūkesčius suderinti su galimybėmis – ir fizinėmis, ir finansinėmis. Trečia, pasirūpinti ne tik poilsiu, bet ir darbu – tuomet mintys apie jį netrukdys atsipalaiduoti.

 

Renkitės atostogoms dar darbe

 Kad per atostogas galėtumėte visiškai atsipalaiduoti, darbą suplanuokite taip, kad netektų sukti galvos, ar atlikote visas ar bent svarbiausias užduotis, ar nepamiršote ko nors perduoti kolegoms. Su darbu susiję telefono pokalbiai, elektroninio pašto tikrinimas, dokumentų nagrinėjimas ir pan. atima dalį atostogų malonumo, neleidžia visiškai atsipalaiduoti ir užsimiršti. Jei iš anksto neaišku, su artimiausiais bendradarbiais aptarkite, kada ir kokiais neatidėliotinais klausimais galima jus trukdyti per atostogas. Kiek įmanoma sumažinkite darbo rūpesčių, apsispręskite – dirbsite ar ilsėsitės.

Atostogoms pradėkite rengtis iš anksto, mažiausiai prieš porą savaičių. Pagalvokite, kiek laiko reikės užduotims baigti, joms perduoti kitiems, informacijai pateikti jus pavaduosiančiam kolegai, jei to reikia dėl darbo specifikos. Atminkite, paprastai užduotys padaromos greičiau, nei suplanuota. Numatykite laiko netikėtiems darbams.

Laiką planuokite ir darbus paskirstykite taip, kad paskutinės dienos prieš atostogas darbe būtų laisvesnės, kad nereikėtų skubėti. Per jas įvertinkite padėtį ir viską sudėliokite į vietas. Taip lengviau nepamiršite svarbių dalykų, emociškai pasirengsite atostogoms, nepatirsite atostogų streso arba jis bus gerokai silpnesnis.

Prieš atostogas apgalvokite, kokius darbus teks atlikti iš jų grįžus, ar jie bus skubūs. Gal galite ką nors padaryti dar iki jų (bet ne per jas!), kad po kelių savaičių poilsio ramiai ateitumėte į darbą, lengviau jame apsiprastumėte. Mat organizmui prie kiekvienos naujos situacijos reikia priprasti, pasikeitusios aplinkybės sukelia stiprų stresą, nors patys to galime nejusti. Jei po ilgų atostogų jūsų laukia emociškai įtempti darbai, perniek gali nueiti visas poilsis – organizmas sunaudoja daug daugiau išteklių, nei įprasta adaptuojantis, ir sumažina ilsintis sukauptas atsargas.

 Džiaukitės, bet skaičiuokite

 Neretai, gavę atlyginimą ir atostogpinigius, daugelis pasijunta tarsi „nutrūkę nuo grandinės“ – nori gyventi taip, kaip ilgus mėnesius svajojo, daug ką patirti ir pamatyti. Juolab kad yra vasara, atostogos ir jaučiasi verti pagyventi taip, kaip nori, – juk visus metus tiek plušo. Tačiau... Jei laiku nepagalvojama apie pinigus, paskui tenka kęsti emocinę įtampą, kai po atostogų jų pristingama.

Taigi pirmiausia apskaičiuokite, po kiek laiko gausite kitą darbo užmokestį. Atidėkite dalį pinigų, skirtų taupyti. Atimkite mokesčius, atidėkite pinigų nenumatytiems atvejams. Per atostogas kelionių išlaidoms gali prireikti veik dvigubai daugiau lėšų nei įprastai (kelionės prie ežero, pas draugus į sodą, šašlykų kepimas gamtoje, apsilankymas pajūryje, tolimos kelionės į užsienį ir pan.).

Trokštamus dalykus galite pakeisti kitais, bet ne mažiau įspūdingais, pavyzdžiui, vaikai patirs ne mažiau džiaugsmo, jei, užuot pietavę kavinėse ar viešbučio restorane, kartais lengvo maisto paruošite patys ir surengsite iškylą gamtoje. Paskui galite pasivaikščioti pajūriu, pažaisti stalo žaidimų, lauko tenisą ar gaudyti bumerangą.

Jei negalite suderinti skirtingų dalykų, pavyzdžiui, ištaigingų atostogų ir ribotų finansinių galimybių, negraužkite savęs dėl to, ko negalite pakeisti, ir nekaltinkite savęs, kad per mažai sutaupėte. Geriau pagalvokite, ką galite padaryti su turimais ištekliais. Imkite popieriaus lapą ir tuoj pat parašykite 5 dalykus, kuriuos galite įgyvendinti. Pasidalykite savo idėjomis su šeimos nariais ar draugais – sulauksite palaikymo ir dar daugiau pasiūlymų.

Žinoma, nepamirškite sveikatos draudimo užsienyje, jei būtina, pasiskiepyti, apgalvotai maitinkitės svečiose šalyse, laikykitės higienos reikalavimų. Ypač saugokite vaikus. Nenumatyti sunkūs sveikatos sutrikimai ne tik gali gerokai palengvinti jūsų piniginę, bet ir sugadinti atostogas.

 Lūkesčius derinkite su galimybėmis

 Kai kurie žmonės labai kruopščiai pasirengia atostogoms, susirenka informaciją apie visas žymias vietas, o vėliau patiria didelį nusivylimą, nes retai kas vyksta pagal planą, ypač per atostogas. Su naujais dalykais susijęs smalsumas, džiaugsmas ir įspūdžiai nepaklūsta laikui.

Nesiekite atostogų su pernelyg dideliais lūkesčiais. Jos neturi būti jūsų svajonių ir planų išsipildymas. Pakaks, jei jos bus tiesiog geros.

Tad verčiau pamatyti mažiau, bet tai daryti nuoširdžiai, be įtampos, iš tiesų susidomėjus. Net keliaudami į nepažintas vietas, nors ir norite kuo daugiau pamatyti, pirmiausia pagalvokite, ar jums tai įdomu, ar darote tai, kas jums patinka, ar pailsite, ar esate atsipalaidavę. Pasakykite sau, kad neprivalote pamatyti visko ir tai dar užfiksuoti vaizdo kamera ar fotoaparatu, visiems artimiesiems parvežti lauktuvių. Nes pagrindinis tikslas – ne toks.

Kai kurie mūsų tai, ko negali ar nespėja atlikti įprastu metu, nukelia į atostogas. Kalbame apie darbus namie, remontą, sveikatos stiprinimą ar sportavimą, giminaičių, seniai matytų pažįstamų lankymą ir pan. Neprivalote daryti to, ko nenorite. Per atostogas reikia ilsėtis, atgauti energiją. Gerai pailsėjęs žmogus į bet kokį darbą kimba su didesniu užsidegimu, tad geriau ir greičiau jį atlieka. Pailsėkite. Skirkite laiko sau. Veikite tai, ką iš tikrųjų norite daryti. Džiaukitės tuo, kas įdomu. Net jei visi traukia į žygį, jūs galite likti skaityti knygos, nes tai – jūsų laikas.

Dirbote visus metus, tad per atostogas nedarykite to, ko nespėjote ar nenorėjote daryti anksčiau. Net atlikę tuos darbus, vargu ar jausite pasitenkinimą. Greičiau kils pyktis ir nusivylimas gyvenimu ar aplinkiniais. Ir tai būtų natūralu – negi galite tikėtis, kad jausite džiaugsmą, kai darote tai, ko nenorite ar neprivalote (bent jau per atostogas) daryti. Įkyrias mintis ir sąžinės balsą, kad nevykdote įsipareigojimų, prieš pradėdami atostogauti uždarykite į dėžę – įsivaizduojamą ar tikrą – ir ją užmirškite, kol baigsite ilsėtis. Jei jau nutarėte, kad ko nors nedarysite, kam graužtis?

Kita vertus, atostogos tinkamas laikas pradėti sportuoti ar kitaip rūpintis savo sveikata, pavyzdžiui, mesti rūkyti ar imti sveikai maitintis. Kadangi per jas dažniau užsiimame malonia veikla, organizmui lengviau priprasti prie to, kas jam ne taip malonu ar neįprasta. Be to, įpročius galima keisti derinant juos su malonia veikla, įprastą elgesį pamažu keičiant norimu elgesiu – taip lengviau juos įtvirtinsite. Pavyzdžiui, ramus bėgiojimas gamtoje, lauko žaidimai, ilgi pasivaikščiojimai pajūriu, plaukiojimas ežere, saldumynų ir alkoholinių gėrimų keitimas vaisiais ir natūraliomis sultimis – tai nesudėtinga, greičiau malonu. Taip ilgainiui organizmas pripras prie naujo režimo. Pagrindinis principas – noras keistis ir nedaryti to per prievartą.

Kalbant apie fizinę ir psichinę sveikatą, naudingiausia išnaudoti visas atostogas, tinkamai atsipalaiduoti, kitaip tariant, nekaupti jų metų metais. Net jei per metus imate ne vienas kelių dienų atostogas, suplanuokite ir ilgesnes – 2–3 savaičių. Per trumpą laiką organizmas ir psichika nespėja visiškai atsigauti, papildyti gyvybinių išteklių. Trumpai atsipalaiduoti galite savaitgaliais, o dabar užtektinai laiko skirkite tam, ko nusipelnėte.

 Ir dar. Svarbiausia yra tinkamai nuspręsti, kaip praleisite atostogas, kad gerai pailsėtumėte. Iki rudens!