Jau 18 metų tą patį verslą sukantis, kelis prekybos centrus turintis ir Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijai vadovaujantis Arturas Mackevičius sakė matąs teigiamų pokyčių. Daugelį metų tikrintojai stengėsi įžvelgti nusižengimų net tuomet, kai jų nebuvo ar jie buvo visai nežymūs. Verslininkas niekaip negali pamiršti prieš porą metų jo įmonėje atlikto ekonominės policijos patikrinimo. Valdininkai bare pradėjo sverti supjaustyto torto gabaliukus ir surašė aktą vien dėl to, kad gabaliukai buvo nevienodo svorio, mėgindami įrodyti, kad tai svarbus pažeidimas.

 

Arba kai Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos (toliau – VTAK) atstovai ištraukė iš šaldytuvo vieno žinomo gamintojo alų ir surašė aktą, nes maždaug prieš savaitę buvo pasibaigusi tos bendrovės licencija prekiauti Danijoje pilstomu alumi. Pagal VTAK tarnybos komisijos logiką, verslininkai turėtų sekti net gerai žinomų gamintojų veiklą. Ar jie pajėgūs tai daryti?

 

Ar ne absurdas, kad iškilus kliūtims dėl atvežamų prekių muito mokesčių, įmonės savininkas važiavo į Vokietiją, kur išspręsti šią problemą buvo lengviau?

 

 

Įmonių vadovai kaip dažniausius tikrintojus išskiria Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – VMI), kuri administruoja visus pagrindinius mokesčius, specialistus. Pastaraisiais metais, pasak Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo asociacijos (toliau – SVVA) pirmininkės Dalios Aldonos Matukienės, skundų dėl VMI pareigūnų veiksmų verslininkai jai nebuvo pateikę.

 

„Keblumų pasitaiko, bet palaikomi partneriški santykiai“, – sakė D. A. Matukienė.

 

„Anksčiau įvairios struktūros tiesiog važiuodavo pasirinkti duoklių ar pagąsdinti. Dabar tikrinimų labai sumažėjo, tik keli per metus. Jei ko nors reikia, pradžioje pasitikslinama telefonu ar elektroniniu paštu. Pamenu verslininkę, kuri skundėsi, kad pradėtą verslą per metus sunaikino tikrintojai. Gal ji trukdė kokiam stipriam konkurentui, gal būta lobizmo, siundymo? Nuo visiško represavimo, reketavimo visi tikrintojai perėjo prie gerokai mandagesnio, civilizuotesnio bendravimo. Tas barjeras peržengtas jau beveik dešimtmetį“, – teigė Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos vadovas.

 

Pasak A. Mackevičiaus, tikrintojų įmonėse stipriai sumažėjo, kai SVVA iniciatyva buvo įteisinti žurnaliukai, kuriuose tikrintojai turi užsiregistruoti, kas, kada juos siuntė, tikrinimo datą, tikslus. „Dalis valstybės institucijų, peržiūrėjusių užsienio tikrintojų metodikas, mokosi iš kitų šalių pavyzdžių, teisinių aktų ir nustoja bausti iš karto. Štai įmonę tikrinančios Veterinarijos tarnybos atstovas randa pažeidimų (o jų randa visada), surašo taisytinų dalykų sąrašą ir nurodo laikotarpį, per kurį turi pranešti apie pašalintus pažeidimus. Pasirašei, kad per mėnesį juos pašalinsi (duris pakeisi, perdažyti patalpas), tada deklaruoji ir parodai, ką esi nuveikęs. Tai dalykiškas, ne represyvus bendravimas. Kai verslininkas jaučia, kad stengiamasi jį suprasti, sumažėja poreikis slapstytis, nevykdyti nurodymų“, – teigė verslininkas.

 

Pasak pašnekovo, natūralu, kad kilus įtarimams dėl neskaidriai vykdomos įmonės veiklos, VMI ar policija atliks operatyvinį patikrinimą. Tai nepiktina, tačiau tikrintojai turi kuo mažiau trukdyti verslui.

 

 

Kiekvienos ūkio šakos atstovai bijo vis kitos institucijos tikrintojų: vežėjai labiausiai baiminasi Valstybinės darbo inspekcijos, statybos bendrovėms itin nemalonių prisiminimų kelia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kasos aparatais dirbančių įmonių vadovai ir darbuotojai jaudinasi dėl to, kad tiksliai atitiktų sumos (kai pinigų srautai dideli, suklysti keliais litais lengva). Taigi kiekviena verslo rūšis turi savo specifiką. Prekybos tinklams ar maitinimo įstaigoms kartais didelių nuostolių padaryti gali Lietuvos Respublikos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, įpareigojusi uždaryti kelis gamybos cechus ar panašiai.

 

„Bėda – nevienodai aiškinami įstatymai. Štai dabar daug nesusipratimų kyla dėl individualių įmonių apmokestinimo“, – pastebėjo A. Mackevičius.

 

„Įmonių vadovai, bendraudami su tikrinančių institucijų atstovais, neturėtų jausti baimės. Šis jausmas visai nedera žmogui, turinčiam ir plėtojančiam savo verslą. Jei jį verčiame bijoti – griauname verslo esmę“, – sakė D. A. Matukienė. Pasak jos, daugumą problemų lemia ne pats tikrinimas, o dažnas mokesčių įstatymų keitimas ir taisymas – įmonių buhalteriai sunkiai susigaudo ir dažnai nežino, kaip dirbti.

 

 

Į nacionalinį susitarimą SVV tarybos atstovai įsirašė punktą, kad Vyriausybė įsipareigoja sunkmečiu nebloginti verslo sąlygų.

 

„Verslininkai sako, kad turėjo ne reikalauti verslo sąlygų gerinimo, o prašyti jų nebloginti. Bet Vyriausybei vis kyla idėjų įvesti naują mokestį ar ką nors riboti. Prisiminkime kad ir mašinų apmokestinimo idėją“, – teigė A. Mackevičius. Jis nesako, kad verslo sąlygos vien blogėja, o visus pokyčius vertina kaip privalumus arba trūkumus.

 

Neseniai Vyriausybės nutarimu priimta nuostata, kas visos valstybinės institucijos, kurdamos teisės aktus, jau šio proceso metu privalo konsultuotis su asocijuotomis struktūromis, kurios gali būti suinteresuotos šiais klausimais, vadinasi, ir su SVV atstovais.

 

Statistikos departamento duomenimis, 2009 m. verslininkų atskirų kliūčių poveikio verslo plėtrai vertinimai iš esmės keičiasi: 2009 m. didžiausia problema tapo personalo išlaikymo sąnaudos (67,8 proc.), o 2008 m. pirmoje vietoje buvo kvalifikuotų darbuotojų paieška (72,3 proc.). Ši kliūtis 2009 m. atsidūrė trečiojoje vietoje – ją nurodė 64,4 proc. verslininkų. Antra pagal svarbą kliūtimi 2009 m. tapo nemokantys arba vėluojantys mokėti užsakovai – ją nurodė 66,7 proc. visų verslininkų. Taip pat rimta priežastimi įvardijamas mažas įmonės pelningumas – ją kaip labai svarbią kliūtį 2009 m. nurodė 63,4 proc. verslininkų. Kaip svarbią priežastį tyrimo metu apklaustos įmonės nurodė korupciją valdžios institucijose. Su ja susidūrė 44,1 proc. 2009 m. ir 41,2 proc. 2008 m. apklaustų verslininkų. Prie mažiausiai įtakos verslo plėtrai turėjusių kliūčių verslininkai priskyrė rizikos kapitalo prieinamumą, darbo ir šeimos gyvenimo derinimą – atitinkamai 26,7 ir 24,5 proc. apklaustųjų.

 

 

Teisingumo ministro patarėja ryšiams su visuomene Vaida Vincevičiūtė neneigė, kad tikrintinų verslo subjektų atrankos procesas nėra ganėtinai viešas ir skaidrus, įstatymų aiškinimas kelia nemažai diskusijų ir klausimų.

 

„Analizė rodo, kad ūkio subjektų priežiūros institucijos neretai įmones tikrina neproporcingai dažnai, nereguliuoja tikrinimų trukmės, tarpusavyje nederina savo veiksmų. Daugelis verslą prižiūrinčių subjektų neturi tikrintinų verslo subjektų atrankos ir prioritetų kriterijų, neretai metiniuose veiklos planuose įtvirtinamas tik tikrintinų verslo subjektų skaičius, o vėliau tikrinama beveik tik pagal skundus, kurie gali būti ir nepagrįsti. Atliekama neproporcingai daug neplaninių patikrų (kai kurių institucijų duomenimis – 70–90 proc.), o planinių patikrų planai lieka neįgyvendinti, privatūs juridiniai asmenys tikrinami kur kas dažniau nei viešieji juridiniai asmenys. Tai sukelia didžiulių trukdžių verslui ir dažnai sudaro galimybes korupcijai“, – teigė V. Vincevičiūtė.

 

Seimui pateiktame Viešojo administravimo pakeitimo įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatas, kad priežiūrą atliekantys subjektai turi tvirtinti planinių ir neplaninių patikrinimų taisykles ir skelbti jas viešai. Planuojamų tikrinti ūkio subjektų sąrašas (patikrinimų planas) skelbiamas priežiūrą atliekančio subjekto interneto svetainėje arba į planą įtraukti ūkio subjektai informuojami individualiai. Jiems pranešama konkreti informacija apie planinį patikrinimą (jo pagrindas, terminas, dalykas, preliminarių dokumentų, kuriuos verslo subjektas turi pateikti, sąrašas) likus ne mažiau kaip dešimt darbo dienų iki patikrinimo. Siekiama, kad planiniai tikrinimai pirmiausia būtų skirti vertinti informaciją apie tikrinamąjį, teikti konsultacijas ir taip įgautų finansinio ar veiklos audito pobūdį, būtų prognozuojami, įmonės apie juos žinotų iš anksto.

 

Siūloma, kad priežiūrą atliekančios institucijos derintų savo planus ir užtikrintų, kad tikrinamose įmonėse vienu metu nebūtų atliekamos daugiau nei dvi planinės patikros. Rizikai valdyti būtų skirti neplaniniai patikrinimai. Rengiant juos, kontrolės institucijos taip pat turėtų vadovautis aiškiai apibrėžtais kriterijais, kada tai gali būti atliekama: gavus kito viešojo administravimo subjekto motyvuotą prašymą ar pavedimą, turint informacijos ar kilus pagrįstiems įtarimams dėl galimų pažeidimų, siekiant užtikrinti, kad buvo pašalinti per ankstesnį patikrinimą nustatyti pažeidimai ar tikrinant kartu su kitomis valstybės įstaigomis ir panašiai. Informacija apie neplaninį patikrinimą nebūtų viešinama tol, kol jis nebus baigtas.

 

Projektas numato ir švelnesnes patikrinimų procedūras verslą pradedantiesiems, kurie dažniau daro pažeidimus ne piktnaudžiaudami. Pirmaisiais ūkio subjekto veiklos metais planinis patikrinimas būtų skirtas konsultuoti, už nustatytus pažeidimus netaikomos poveikio priemonės, išskyrus įspėjimą. Ši nuostata netaikoma nustačius, kad subjektas daro žalą visuomenei ar veikia tyčia.

 

 

O įstatymų aiškinimas? „Vertinant formaliai, valstybės institucijų atliekamas teisės aktų aiškinimas, taigi ir konsultacijos dėl įstatymų reikalavimų laikymosi, neturi teisinės galios. Galutinį žodį, kaip turi būti taikomas įstatymas ginče tarp tikrintojo ir tikrinamojo, tegali tarti teismas. Tačiau konsultacijos yra teikiamos, į jas atsižvelgiama, nes įstatymų tekstai neretai nėra ganėtinai aiškūs. Vis dėlto manytina, kad teisingas kelias yra siekti aiškumo ir neprieštaringumo pačiuose įstatymų tekstuose, taip mažinant prielaidas skirtingai interpretuoti teisės aktus“, – teigė V. Vincevičiūtė.

 

Konsultavimas turėtų orientuotis į pagalbą – kur rasti informaciją, kuris teisės aktas taikytinas konkrečiu atveju, kokių reikalavimų laikytis vienoms ar kitoms verslo grupėms. Kontroliuojančios institucijos, matydamos neadekvačius ir trukdančius verslo veiklai reikalavimus, turėtų ne aklai juos vykdyti, o teikti pasiūlymus ir sprendimus, vos tik kyla abejonių, ar esamas teisinis reguliavimas yra pagrįstas, ir siūlyti, kaip ir kokius teisės aktus reikia keisti, kad jie nebūtų našta ūkio subjektams.

 

VMI specialistai pabrėžė, kad darbuotojų, tikrinančių ūkio subjektus, skaičius 2009 m. nesmarkiai sumažėjo.

 

„Planuojama, kad šiemet patikrinimų bus atlikta kiek mažiau nei 2009-aisiais, tačiau siekiama, kad didėtų jų efektyvumas. Atliekamų kontrolės veiksmų skaičius priklauso nuo jų struktūros, pavyzdžiui, kiek bus atlikta daugiausiai sąnaudų reikalaujančių mokestinių patikrinimų, o kiek – trumpiau trunkančių operatyvių. Ne visi jie gali būti planuojami – dalis jų pradedama pagal kitų veiksmų metu nustatytus faktus, kitų institucijų pateiktą informaciją ir pan.“, – rašoma VMI atsakyme.

 

„Nuomonė, jog tikrintojai tikrins tol, kol ras kokių nors pažeidimų, visiškai nepagrįsta. Tikrinant priskaičiuotos sumos nėra VMI veiklos vertinimo kriterijus. Didžiausią dėmesį inspektoriai skiria mokesčių mokėtojams šviesti ir pagalbai teikti. Dažnai jiems sudaroma galimybė patiems pašalinti nustatytus trūkumus – tokiu būdu 2009 m. papildomai buvo deklaruota daugiau kaip 166 mln. litų mokesčių. Tai dar kartą įrodo, kad VMI pirmiausia siekia patarti ir konsultuoti mokesčių mokėtojus, o baudžia tik piktybiškai vengiančiuosius vykdyti prievoles“, – teigė VMI Viešųjų ryšių skyriaus specialistė Evelina Povilaitytė.